„Jei dėl garbės – reikia taisyti broką, jei dėl naudos – asfaltuoti kitą gatvės dalį“

Ir Savivaldybės tarybos, ir komitetų posėdžiuose vis keliamas klausimas, kodėl uždaroji akcinė bendrovė „Valda“, pernai asfaltavusi Plungės miesto Laisvės gatvę (tarp Kalniškių ir Rietavo gatvių), netvarko ten palikto broko, kodėl esame priversti važiuoti lyg toj vaikiškoj dainoj – „kius kius kius į Šakius“. Apie tai kalbėta ir antradienį sušauktame Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje. Tik atsakymo jau ieškota kiek iš kitos pusės.

Gegužės 12-osios posėdyje klausimą dėl Laisvės gatvės tvarkymo iškėlė meras Audrius Klišonis. Anot jo, pernai asfaltuotos dalies danga yra netikusi. Broką reikėtų taisyti. Bet esąs ir kitas pasiūlymas – tą ruožą palikti tokį, koks yra, o „Valdos“ prašyti, kad ji už sumą, kuri numatyta brokui taisyti, išasfaltuotų kitą šios gatvės dalį.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Tomas Raudys, kuris yra „Valdos“ generalinis direktorius, nuo šio klausimo svarstymo nusišalino. „Šiuo atveju pabūsiu ne pirmininku, o įmonės generaliniu direktoriumi. Taigi klausimą spręskite jūs, o „Valda“ padarys taip, kaip nutars komitetas“, – sakė politikas.
Kaip pasakojo laikinasis Plungės miesto seniūnas Gintaras Domarkas, atlikus tyrimus, nustatyta, kad tvarkant Laisvės gatvę panaudotas ne tos markės asfaltas, koks buvo numatytas. Užtat dangos paviršius yra banguotas, nelygus. „Tyrimai parodė, kad asfalto danga pakankamai tvirta, ji numatytus penkerius metus laikys ir tikrai nesubyrės. Problema – nelygumai, kuriuos reikėtų tvarkyti. „Valda“ yra pasirašiusi garantinį raštą, kuriuo broką įsipareigojo ištaisyti iki šių metų liepos 1 dienos“, – kalbėjo G. Domarkas.
Pasak laikinojo seniūno, broką galima tvarkyti, bet galima ir netvarkyti. Gyventojai prie banguotos dangos jau esą pripratę, pretenzijų nebereiškia. Tad gal nieko ir nebedaryti, gal ūkiškiau būtų pinigus panaudoti kitur? Ištaisyti broką „Valdai“ kainuotų 12 700 eurų. Jei tuos pinigus būtų galima panaudoti kitam ruožui sutvarkyti, tai už minėtąją sumą išeitų pakloti 1 100 kvadratinių metrų ištisinės 5 cm storio asfalto dangos. Tai būtų 140 metrų ilgio gatvės dalis. „Aš siūlyčiau rinktis tą pačią Laisvės gatvę. Tą dalį, kuri yra jau už Rietavo gatvės ir eina link turgaus ir Telšių gatvės. Ten danga labai plona, dažnai prakiūranti, nuolat taisoma, tad būtų gerai bent dalį jos atnaujinti 5 cm storio asfalto sluoksniu“, – teigė G. Domarkas.
Komiteto narys Robertas Endrikas tokiam sumanymui paprieštaravo: „Darbas atliktas nekokybiškai, gatvė nelygi, o važiuojantieji ja piktinosi, piktinasi ir piktinsis. Reikia ją sutvarkyti, nes savaime tikrai neišsilygins.“ Jam pritarė Savivaldybės tarybos opozicijai vadovaujanti Asta Beierle Eigirdienė, sakydama, kad broką būtina ištaisyti, nes ateityje daug metų į tą gatvę niekas pinigų neinvestuos.
Meras A. Klišonis laikėsi kiek kitos pozicijos. Jo tvirtinimu, dėl temperatūros svyravimo ir gatvės eksploatavimo tos bangelės savaime po truputį lyginasi, o netrukus gal ir visai jų nebejausime. Šįkart valdančiųjų pusėn stojo ir kartais jiems paprieštaraujantis Romas Remėza. Jis samprotavo: „Truputį krato važiuojant, bet juk nė vienam nei kepurė, nei akiniai nukrito, nei dantys išbyrėjo. Pripratome prie tokios dangos, o dabar turėtume pasinaudoti proga ir atnaujinti kitą dalį gatvės.“
G. Domarkas sakė: „Jei būčiau rangovas, turbūt norėčiau išlyginti tas bangeles ir nusiplauti suteptą mundurą. Taigi jei dėl garbės – reikia taisyti broką, jei dėl naudos – asfaltuoti kitą gatvės dalį.“
Nors R. Endrikas ir A. Beierle Eigirdienė buvo už tai, kad būtina ištaisyti broką, valdantieji, kurių posėdyje buvo daugiau, pasiekė savo – pinigai iš „dardančiosios“ Laisvės gatvės dalies bus permesti į kitą – išplonėjusią ir nuolat prakiūrančią. O meras reziumavo: „Suprantu, kad opozicija mus už šį sumanymą dar skalbs, piktinsis ir muš, bet mes pasiruošę prisiimti už tai atsakomybę.“
Baigiantis posėdžiui, kažkas uždavė retorinį humoristinį klausimą: „Ar ir ta kita Laisvės gatvės dalis bus tokia pat banguota?..“