Spalio 18-aja Plungeje, „Skalvijos“ restorane, vyko susitikimas su Jungtinese Amerikos Valstijose gyvenanciais ir kurianciais, o pastaruoju laiku vis dažniau Lietuvoje apsilankanciais rašytoja, literaturos kritike, dramaturge Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene ir režisieriumi Jonu Jurašu.
Tikejesi išgirsti apie spausdinama naujausia viešnios knyga „Egziliantes užrašai“, atejusieji i susitikima išvydo šia knyga, jau išleista… susitikimo išvakarese, prieš diena. Žinia, kad naujoji knyga pirmiausiai pristatoma Plungeje, o Vilniuje – tik spalio 21-aja, labai pamalonino. O dar sveciu pasakymas, kad, pirma karta cia budami, jau susidare Plunges – gražaus miestelio, o plungiškiu – kulturingu žmoniu ispudi, turbut galutinai užglaistys kai kuriu nuoskaudas, sukeltas taip pat idomaus kurejo minciu blysktelejimo, jog Plunge – miestas, kurio galbut nera…
Magejo iš paciu sveciu sužinoti, kaip jiems sekasi svetur, sovietmeciu (1974 m.) del kurybos atvirumo ir originalumo tikraja to žodžio prasme išvytiems iš Lietuvos. I susitikima susirinko kaip niekad iki šiol daug ne tik vyresniosios kartos žmoniu, bet ir jaunimo. Bemat užsimezge dialogas – nuoširdžiu klausimu ir atsakymu.
Pasak autores, rašydama „Egziliantes užrašus“, norejo tarsi permesti tilta tarp savo dvieju gyvenimo pusiu, galvojant apie Lietuva, jos likima ir kultura. Tai – ese, portretu eskizai, atsiminimai, impresijos. „Ši mano knyga, manau, yra savotiškas liudijimas, kad gyvenu ir kad gyvenau skirtingais laikais keliose šalyse ir kulturose. Bet knyga – ne apie mane. Ji apie žmones, sutiktus kelyje. Apie asmenybes, daugiausia – apie menininkus, kurie paliko pedsaka atmintyje. Rašydama apie juos, savaip liudiju ir nugyventa laika… Puse gyvenimo nugyvenau Lietuvoje sovietmeciu. Tas laikas, nors ir niurus, mano atmintyje turi savo švytejima – pavadinciau ji jaunystes ir bendraminciu biciulystes šviesa. Slogi nykuma vis delto nenuslopino kurybines dvasios, žiniu alkio ir maištingos energijos. Kita mano gyvenimo dalis – jau Vakaruose. Ji nomadiška, lyg nesibaigiantis savo vietos ir dvasines tevynes ieškojimas, lyg nuolatinis buvimas dviejose vietose tuo pat metu, kai iš tikruju nesi nei cia, nei ten… Tai gyvenimas tarp dvieju kraštu, tarp dvieju žemynu. Savotiškoje nesvarumo busenoje, tarsi eitum siubuojanciu beždžioniu tiltu, ištiestu per Atlanta… Arteji ir tolsti. O gal tolsti artedamas? Ir nebeklausi saves, kas pasitiks – iš vaikystes pažistamas slenkstis su užrašu „Salve“ ar biciulio antkapis „In memoriam“…
Autore paskaite anksciau sukurtu miniatiuru, ištrauku iš naujosios knygos.
Režisierius J. Jurašas, nors sake šiame renginyje esas tik rašytojos palydovas, taip pat klausinetas ir mielai pasakojo apie kuryba, pastatytus spektaklius ir darba su užsienieciais aktoriais, atvirai – apie išgyvenimus Lietuvoje ir užsienyje.
Pasak svecio, judvieju su Aušra Marija gyvenimas – po Dvyniu ženklu. Dalinantis sunkumais ir maloniais išgyvenimais.
– Vienas iš maloniausiuju susitikimu, kuriuose teko buti, – cia. Mane absoliuciai pritrenke Plunge kaip kulturos centras. Dar karta isitikinau, kad kultura nepriklauso vienam miestui. Kultura – ten, kur gyvena jos trokštantys žmones. Plunge – vieta, kurion noreciau sugrižti, – dar karta svecias pasidžiauge šiuo susitikimu.
Vakare dalyvavo, kaip sake pati viešnia, šikart Aušros Marijos ir Jono vairuotoja, etnologe, JAV lietuviu bendruomenes veikeja Elena Bradunaite. Ji prisimine savo pirmaja viešnage Lietuvoje, kai kartu su visa šeima atvyko i Žemaiciu Kalvarija – Šarneleje jos tevai norejo padeti aplankyti jaunystes draugo poeto Vytauto Macernio kapa. Taip pat atsake i ja jau pažistanciuju klausimus. Puikia vakaro nuotaika šilde ir viešniu iš Kretingos Sigutes Tamošaitytes ir Audros Žilakauskienes dainavimas, muzikavimas. Atvežtos knygos „Egziliantes užrašai“ bemat buvo išpirktos. Link autores ir, anot J. Jurašo, jos palydovo nusidrieke ilga eile skaitytoju, norinciu autografu.
