Jubiliejiniais metais buvusios Žemaitijos kolegijos centriniai rūmai skendės tamsoje

Šį rugsėjį Plungės technologijų ir verslo mokyklos (TVM) Rietavo filialas moksleivius pasitiko kitose patalpose – „antruosiuose rūmuose“. Sprendimas išsikraustyti iš centrinio pastato, kaip tvirtina filialo vadovė Rineta Raudienė, priimtas taupant pastatų išlaikymo sąnaudas.

Tie laikai, kai Rugsėjo 1-ąją mokymo įstaigos, įsikūrusios Rietave, L. Ivinskio g. 5, kieme vos tilpdavo studentai, susirinkę į mokslo metų pradžios šventę, jau praeityje. Šiemet į Plungės TVM Rietavo filialą įstojo 68 moksleiviai: 60 – į tęstines programas, aštuoni – baigę dešimtą klasę.
Pasak filialo vadovės R. Raudienės, visos keturios tęstinės programos – apskaitininko ir kasininko, elektriko, suvirintojo, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo – tarp moksleivių vienodai populiarios.
Rietavo filiale yra apie 30 darbuotojų ir pamokas veda apie 20 įvairių specialybių profesijos bei bendrojo lavinimo mokytojų.
Mokyklos bendrabutyje gyvena 11 moksleivių.
2016 metais, panaikinus Žemaitijos kolegiją, aukštojo mokslo studijų programas Rietave pavesta vykdyti Klaipėdos valstybinei kolegijai. Pernai aukštoji mokykla iš miesto pasitraukė visiškai. Erdvūs pagrindiniai rūmai pasidarė per dideli nedaug moksleivių turinčiam filialui, o pastatų išlaikymo sąnaudos tapo per sunki našta Plungės TVM biudžetui.
„Priėmėme racionalų sprendimą – mokyklą sutalpinti į vadinamuosius „antruosius rūmus“. Manome, kad moksleiviams ten bus jaukiau, o pastatų išlaikymo išlaidos sumažės net keletą kartų. Kol kas centrinis pastatas lieka mokyklos žinioje. Įstatymų numatyta tvarka planuojame šį turtą perduoti valstybės įmonei Turto bankui arba Rietavo savivaldybei. Meras tuo klausimu aktyviai dirba. Matysime, gal pavyks priimti racionalius sprendimus. Mokykla jau ketvirtus metus prižiūri ir saugo didžiulį buvusios kolegijos turtą“, –
sakė filialo vadovė.
Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Matyt, neišvengiamai prie jos artėja ir tūkstančius žemės ūkio specialistų paruošusi mokymo įstaiga, kuri savo gyvavimą pradėjo dar kunigaikščių Oginskių įkurtos pirmosios Lietuvoje profesinės mokyklos – „Ūkininkystės mokslinyčios“ – išrėžtoje vagoje. Laiko tėkmėje įstaigos pavadinimai keitėsi: Žemesnioji mergaičių sodininkystės ir daržininkystės mokykla, Valstybinė žemės ūkio mokykla, Žemės ūkio technikumas, Aukštesnioji žemės ūkio mokykla, Žemaitijos kolegija.
Priminsime, kad savo veiklos klestėjimo viršūnėje mokykla turėjo 76 hektarų mokomąjį ūkį, mechanines dirbtuves, biblioteką, bendrabutį, valgyklą, kavinę, joje mokėsi 1 025 moksleiviai, dirbo 114 pedagogų. Deja, laikai keičiasi. Permainų vėjai palietė ir šią senas tradicijas turinčią mokymo įstaigą. 2016 metais Žemaitijos kolegija tapo pirmąja Lietuvoje neakredituota aukštąja mokykla ir buvo uždaryta. Jos bazėje įsikūrė Plungės technologijų ir verslo mokyklos filialas.
Pamažu didelę ir stiprią mokymo bazę turinti mokykla nyksta. Nors ir būta bandymų sugrąžinti „Ūkininkystės mokslinyčią“ į Rietavą, konkrečių žingsnių ta linkme dar nematyti. Tad ir kaip liūdna, šiemet, kai nuo pirmosios lietuviškos žemės ūkio mokyklos įkūrimo sukanka 160 metų, buvusios Žemaitijos kolegijos centrinių rūmų langai skendės tamsoje.