Ką iš jų septynių pasirinksim meru?

Negailestingai kapsi dienos, artindamos mus prie kovo 1-osios, kai pirmąkart turėsime galimybę savo valią išreikšti tiesioginiuose merų rinkimuose. Rinktis, panašu, bus iš ko. Į svarbiausiąjį Plungės rajono savivaldybės postą – net septyni kandidatai. Tiesa, visi jie – plungiškiams gerai žinomi politikai, išlindusių lyg Pilypas iš kanapių nebus. Nors atrodo, kad šios asmenybės iki skausmo pažįstamos, tačiau tikrų plungiškių tarp jų – tik vienas. Ir tas pats – ne iš pačios Plungės, o iš kaimo vietovės. Lyties atžvilgiu ryški persvara – vyrų pusėje, moterį tarp pretendentų turime tik vieną. 

Tad vadovaudamiesi Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapio duomenimis pateikiame šiek tiek informacijos apie kandidatus.
Asta Beierle Eigirdienė
Pagal abėcėlę pirmoji tarp kandidatuojančiųjų į Plungės rajono savivaldybės merus – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Plungės skyriaus lyderė A. Beierle Eigirdienė. Pretendentė gimė 1963 m. Rietavo savivaldybės Girėnų kaime. Turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra baigusi tuometinį Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutą ir įgijusi labai rimtą inžinieriaus chemiko-technologo specialybę.
Baigusi mokslus dirbo Naujosios Akmenės cemento ir šiferio gamykloje, vėliau – Plungės rajono apylinkės teisme sekretore, teismo antstole. Nuo 2001 m. su vyru ir dukra gyveno Vokietijoje, į Lietuvą grįžo 2007-aisiais ir tais pačiais metais laimėjusi Plungės rajono savivaldybės organizuotą konkursą ėmėsi ekologės darbo. Nuo 2010 m. dirbo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, o nuo 2011-ųjų, ką skaitytojai turbūt pamena, – Savivaldybės administracijos direktore. Šiuo metu politikės pareigos gana solidžios – europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio patarėja. Savo biografijoje nurodo, kad domisi istorija, politika, menu, yra didelė klasikos gerbėja, mėgsta gamtą. Šeiminė padėtis – našlė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis (už 2013 metus), pretendentės privalomo registruoti turto vertė yra 415 000 Lt, piniginių lėšų ji nurodo turinti 231 000 Lt. Banko paskolų nėra. Per metus uždirbo 61 674 Lt, valstybei gyventojų pajamų mokesčiu atseikėjo 9 251 Lt.
A. Beierle Eigirdienės rinkimų programoje netrūksta gražių pažadų: savo ryžtą ir gebėjimus žada skirti plungiškių labui, siekdama europietiškas gyvenimo sąlygas sukurti kiekvienai šeimai, ketina netoleruoti korupcijos apraiškų, vardija savo gerus darbus ir sako deganti ryžtu tęsti tai, ką pradėjusi.
Beje, autobiografijoje A. Beierle Eigirdienė nurodo, kad, kol gyveno Vokietijoje, perėmė tenykštę darbo kultūrą. Juokaujama, kad ir Savivaldybėje, kai dirbo administracijos direktore, siekė vokišką tvarką įvesti. Griežta (bet gal teisinga?) buvo ne tik savo pavaldiniams, bet ir svetimiems – oi, kaip ji „ant ausų statė“ Savivaldybės administracijos pastatą renovavusius ir į terminą „netilpusius“ bendrovės „Sidona“ darbuotojus! Netgi žadėjo pasinaudoti valytojų pasiūlymu – griebti šluotą ir vyti juos lauk.
Robertas Endrikas
Kitas pretendentas į merus – visuomeninio rinkimų komiteto „Vieninga Plungė“ iškeltas politikas R. Endrikas. Jis yra gimęs 1968 m. Rietavo savivaldybės Plunkėnų kaime. Dabar gyvena šalia Plungės esančiame Babrungo kaime.
Autobiografijoje R. Endrikas nurodo esąs penktasis, jauniausias, kolūkiečių šeimos vaikas. Mokėsi Žadvainuose, paskui – Plungės statybos technikume, kur įgijo techniko-statybininko kvalifikaciją. 1988–1992 m. studijavo tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute statybos ekonomiką, tačiau dėl šeiminių aplinkybių studijų nebaigė. Dirbo Klaipėdoje, vėliau – Plungėje: Šilutės remonto ir statybos valdybos Plungės aikštelės statybos meistru, paskui – privačioje įmonėje „Druja“, o 1996–2000 m. – Plungės miesto seniūnu. Nuo 2000 m. – UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ statybos padalinio vadovas, antraeiles pareigas eina UAB „Vičiūnai ir partneriai“, UAB „Plungės prekyba“ ir UAB „Baltic food partners“. Žodžiu, tikras devyndarbis.
R. Endrikas – visuomeninės organizacijos „Vieninga Plungė“ direktorius, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos narys. Šeimą sukūrė 1990 metais, su žmona Jūrate užaugino du sūnus – Osvaldą ir Giedrių. Nurodo mokantis rusų kalbą, mėgstantis sodininkystę, augalininkystę, miškininkystę ir su meškere rankose pasėdėti ant ledo.
Politikas privalomo registruoti turto turi už 459 500 Lt, santaupų – 35 000 Lt. Uždarbis solidus – metų pajamos sudaro 104 945 Lt (na, ne be reikalo jis devyndarbis), gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo 15 652 Lt.
Rinkimų programoje kandidatas sako, kad priešrinkiminių pažadų nedalysiąs, nes nežinąs, ar galės juos ištesėti, be to, rašo: „Jokios aplinkybės ir jokios priežastys negali pateisinti kompromisų su objektyviai blogais ir moraline prasme klaidingais sprendimais“ (popiežius Benediktas XVI, 2010 m. spalio 28 d.). Tikiu, kad šie enciklikos žodžiai gali būti mano vadovu kuriant geresnį ir teisingesnį gyvenimą Plungės rajono žmonėms.“
Savivaldybės tarybos narys R. Endrikas garsėja savo drąsiais pasisakymais ir pomėgiu ieškoti teisybės. Kartais taip įsiaudrina, kad net pareiškimais prokuratūrai ima grasinti. Taip buvo pernai liepą, kai UAB „Plungės Jonis-S“ laimėjo avarinės būklės pralaidos Paprūdžio skersgatvyje Plungėje remonto darbų konkursą. Tiesa, pasikeitus valdžiai teisindamasis sakė: „Gyvename Lietuvoj, kur daug kas yra teisėta, bet neteisinga.“ Gal tapęs meru imtųsi ryžtingesnių veiksmų?
Mindaugas Jurčius
Vienintelis grynakraujis Plungės rajono savivaldybės gyventojas tarp pretendentų – Darbo partijos atstovas M. Jurčius. Dabartinis vicemeras autobiografijoje nedaugžodžiauja. Nurodo tik tiek, kad gimė 1970 m. Gintališkės kaime. Daug metų krimto įvairiausius mokslus: 1989 m. baigė Rietavo tarybinį ūkį-technikumą, įgijo elektromechaniko specialybę; 2006 m. – Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegiją, tapo vadybininku; 2013 m. – Šiaulių universitetą, įgijo viešojo administravimo specialybę. 2001–2005 m. M. Jurčius administravo bankrutavusias įmones, 2006–2011 m. dirbo Seimo nario padėjėju-sekretoriumi, o dabartinės jo pareigos, kaip jau minėjome, – vicemeras. Dar nurodo esąs bendruomenės „Gintališkės sodžius“ tarybos narys, mokantis rusų kalbą, turįs žmoną Vilmą ir du vaikus – Martyną ir Silviją. Apie pomėgius politikas nutyli.
Mokesčių inspekcijai M. Jurčius deklaravo, kad turimo turto vertė – 215 800 Lt, piniginių lėšų sukaupęs 33 359 Lt. Per metus uždirbo 100 432 Lt, pajamų mokesčio išskaičiuota 4 719 Lt.
Rinkimų programoje tikina esąs pasiruošęs daug kam ir pasisakąs už tvarkingas ir šviesias gatves, mažesnius komunalinius mokesčius, Tau dirbančią sveikatos apsaugą ir t. t. Kilnūs ir jo tikslai bei uždaviniai – užtikrinti demokratinės visuomenės gyvybingumą, saugoti ir ginti piliečių teises bei teisėtus jų interesus…
Priminsime, kad M. Jurčius ir iki valdžios perversmo ėjo, ir po jo eina Savivaldybės vicemero pareigas. Jis vienintelis iš vadovų, sugebėjęs taip prasisukti, kad valdžios kėdė iš po sėdimosios neišslydo. Panašu, kad buvę valdantieji už perbėgimą iki šiol ant jo dantį griežia. Pavyzdžiui, konservatorė Elvyra Valerija Lapukienė neretai jį pavadina: „Atsiprašant, vicemeras.“ Tiesa, M. Jurčius paskutinįsyk replikavo, kad atleidžia, jeigu jau jo atsiprašo.
Marijus Kaktys
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas kandidatas M. Kaktys gimęs 1961 m., kilęs iš Skuodo. Dabar gyvena Platelių seniūnijos Lygiųjų kaime. Pildydamas anketą nenuslėpė, kad praeityje buvo teistas – už naminės degtinės gabenimą.
1985 m. tuometinėje Lietuvos veterinarijos akademijoje įgijo zooinžinieriaus specialybę. 1985–1992 m. dirbo Gintališkės kolūkio vyriausiuoju zootechniku, o 1993-iaisiais pradėjo kurti savo ūkį, be to, VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ dirbo kontrolės asistentu. Aktyvus ūkininkas 2010 m. buvo išrinktas Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininku, 2014 m. tapo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoju. 2007 m. kartu su bendraminčiais ūkininkais įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Agrolanka“, kuriame dabar direktoriauja. Su žmona Aniceta užaugino keturis vaikus. Jauniausioji dukra – dar studentė, kiti – baigę mokslus ir sukūrę šeimas. M. Kaktys sako mėgstantis slidinėti, sportuoti, keliauti.
Privalomo registruoti turto užgyveno už 457 222 Lt, kito jo turimo turto vertė – 133 739 Lt. Santaupų nedaug – 6 833 Lt. Beje, M. Kaktys turi 70 000 Lt paskolą. Per metus gautų pajamų suma – solidi – 224 155 Lt, pajamų mokesčio sumokėjo 8 730 Lt.
Sudėtingais terminais neužgriozdintą savo rinkimų programą M. Kaktys orientavo į kaimo žmogų, bendruomenes, žemės ūkį, kaimo kelius, ugdymo įstaigas. Gal miestas jam mažiau aktualus?
Tiesa, kone ketverius metus gana tyliai ir kukliai Savivaldybės tarybos posėdžiuose sėdėjęs M. Kaktys prieš porą mėnesių taip sužibėjo, kad ne vienas net žagtelėjo. Į Savivaldybės tarybos posėdį politikas atėjo pasidabinęs „auksine“ grandine ir šakėmis. Esą tokiu būdu protestuojąs prieš Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri turto deklaracijoje į juvelyrinių dirbinių ir meno kūrinių eilutę „įpaišo“ ir ūkininkų turimą žemės ūkio techniką. Tad atrodo, kad pastarieji už kelis šimtus tūkstančių brangenybių prisipirkę. Tiesa, Seimo narys Jurgis Razma M. Kakčio pasidabinimą „auksu“ įvertino kaip geriausią viešųjų ryšių akciją.
Albinas Klimas
Vyriausiasis tarp pretendentų – 1952 m. Šilutės rajone gimęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, mero duonos jau ragavęs (matyt, buvo gardi, jei vėl norisi) A. Klimas. Šiuo metu Babrungo seniūnijos Babrungėnų kaime gyvenantis pretendentas autobiografijoje nurodo gimęs tarnautojų šeimoje, o nuo 1966 m. gyvenąs Plungėje. Baigęs vidurinę, 1970–1971 m. jis kibo į aukštuosius mokslus – Vilniaus universitete studijavo pramonės finansus, tačiau mokslų nebaigė. 1973–1990 m. dirbo liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“, 1990–1991 m. – UAB „Dara“, 1991–1993 m. – įmonėje ypač įdomiu pavadinimu „Plateliai–Maskvos padangų gamykla“. Visur – medžio apdirbėju. 1993–1995 m. turėjo individualią įmonę, 1996–2010 m. buvo bendrovės „Iešnalė“ direktorius.
2009–2011 m. A. Klimas dirbo europarlamentaro Rolando Pakso padėjėju. Nuo 2011-ųjų (autobiografijoje nurodo, kad nuo 2009 metų) iki 2014 metų rugpjūčio 14-osios, kai Savivaldybės taryba pareiškė nepasitikėjimą juo, buvo meras. Dabar jis – kaimo turizmo sodybos „Iešnalė“ direktorius. Beje, praėjusiais metais tapo diplomuotu specialistu – baigė Klaipėdos universitetą, kuris jam suteikė rekreacijos ir turizmo bakalauro laipsnį.
Kaip pomėgį politikas nurodo šachmatus, visuomeninę veiklą – renginių organizavimą, be to, didžiuojasi 2005 m. atkūręs Lietuvos laisvės armiją ir gavęs apdovanojimų. 2010 m. jo organizuota ledo skulptūrų ant Platelių ežero ekspozicija buvo apdovanota kaip sėkmingiausia turizmo iniciatyva Lietuvoje. A. Klimas yra vedęs, turi suaugusį sūnų Sigitą.
Privalomo registruoti turto kandidatas užgyveno nedaug – tik už 18 000 Lt, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių skiltyje nurodyta 20 300 Lt suma, piniginių lėšų – 42 000 Lt, yra gavęs 160 000 Lt paskolą. Metų pajamos – 49 488 Lt, valstybei atseikėjo 6 596 Lt.
Rinkimų programą pradėjo skambia fraze: „Valdžia turi būti žmonių ir turi tarnauti žmonėms“, o užbaigė paprastučiu kvietimu skirti daugiau savo laiko ir dėmesio žmonėms: artimiesiems, draugams, kaimynams.
Kiek ilgiau nei trejus metus meru buvusį, o vėliau nuverstą A. Klimą vis „tarkavo“ opozicija. Tai kokių kompromituojančių klausimų užduodavo, tai kokius pažeidimus „kabindavo“. Beje, kadencijos pradžioje daugelį nustebino jo atsakymas į liberalų užduotą klausimą apie Savivaldybės žinioje esantį turtą: „Didžiausias mūsų turtas – gamta.“ Na, ko gero, būtent tokio atsakymo ir reikėjo tikėtis iš kaimo turizmo sodybos savininko bei rekreacijos ir turizmo specialybės studento.
Audrius Klišonis
Liberalų sąjūdis mero kėdėje, aišku, nori matyti dabartinį Savivaldybės vadovą – A. Klišonį. Jis gimė 1964 m. toli nuo Plungės esančiame Rokiškyje, mokytojų šeimoje. 1987 m. baigęs tuometinį Kauno medicinos institutą ir įgijęs provizoriaus specialybę kartu su žmona Inesa atvyko dirbti į Alsėdžių vaistinę. 1992 m. įsteigė komercinę firmą „Inesa“. 1989–1990 m. buvo Plungės rajono liaudies deputatų tarybos narys, nuo 1990 m. iki dabar – Savivaldybės tarybos narys. Tiesa, keleriems metams iš rajono buvo pasprukęs: 2000–2004 m. išrinktas į Seimą. 2010–2012 m. sukiojosi Sveikatos apsaugos ministerijoje – ėjo viceministro pareigas.
Autobiografijoje nurodo, kad mėgsta vandens turizmą, kalnų slidinėjimą, krepšinį, patinka skaityti. Turi du jau suaugusius vaikus – sūnų Vytautą ir dukrą Jomantę.
A. Klišonio turto deklaracija bene pati spalvingiausia iš visų pretendentų. Joje yra visko: privalomo registruoti turto – už 332 180 Lt, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių – už 9 620 Lt, piniginių lėšų – 191 066 Lt, suteiktų paskolų – 110 835 Lt, gautų paskolų – 1 007 732 Lt. Per metus pajamų gavo 177 970 Lt, mokesčių „atriekta“ 21 939 Lt.
Turbūt daug kam naujiena bus, kad A. Klišonis yra dar ir ūkininko ūkio savininkas.
Jo rinkimų programos pirmasis punktas prasideda taip: „Užtikrinsiu Savivaldybės tarybos ir administracijos priimtų sprendimų viešinimą…“ (turbūt tame laikraštyje, kurį R. Endrikas pavadino mero laikraščiu ir kuriam už tą viešinimą Savivaldybės biudžeto pinigai byra).
Beje, panašu, kad apie pusmetį mero pareigas einantis A. Klišonis patikusį postą labai nori išsaugoti. Tad iki rinkimų likus kelioms savaitėms stengiasi visur pasisukioti, kuo daugiau plungiškių pliusiukų susirinkti. Savo dėmesio meras negaili sportininkams, jubiliatams, sveikino pirmąjį metų kūdikį, o šeštadieniais stovi Civilinės metrikacijos skyriuje ir sveikina jaunavedžius. Juokaujama, kad A. Klišonio dėmesio sulauks tik tie, kurie tuoksis iki kovo 1-osios.
Albertas Krauleidis
Lietuvos socialdemokratų partija į Plungės rajono savivaldybės mero postą sodina dabartinį Savivaldybės administracijos direktorių A. Krauleidį. Jis gimė 1958 m. Klaipėdos rajone, dabar gyvenąs Žemaičių Kalvarijoje. Rašydamas autobiografiją politikas nedaugžodžiavo. Nurodė, kad 1982 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją, 1994 m. tapo žemės ūkio bendrovės „Degučiai“ vadovu, 1998 m. – AB „Hidroprojektas“ inžinieriumi žemėtvarkininku, 2001 m. – Telšių apskrities viršininko pavaduotoju. 2005–2011 m. dirbo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, 2014-aisiais, po politinio perversmo, jam vėl patikėtos tos pačios pareigos. Nuo 1995 m. (su pertraukomis) – Savivaldybės tarybos narys.
Skiltį „Pomėgiai“ A. Krauleidis paliko tuščią, o štai vaikų turi net keturis: Ernestą, Justą, Karolį ir Ugnę.
Privalomu registruoti turtu politikas itin pasigirti negali – jo turi tik už 43 681 Lt. Visose kitose deklaracijos eilutėse – nuliai. Metų pajamos – taip pat labai kuklios – vos 7 490 Lt, na, o gyventojo pajamų mokesčio išskaičiuota tik… 210 Lt.
Pretendentas, per metus uždirbęs apie pusaštunto tūkstančio litų, savo rinkimų programoje rašo: „Aš turiu aiškų planą, kaip vystyti ekonomiką, įveikti skurdą, mažinti nedarbą, užtikrinti jaunimo ateitį ir aprūpintą senatvę.“ Žodžiu, teoriškai jis žino, kaip pinigai uždirbami, bet praktiškai… Beje, pats pirmasis keturis vaikus turinčio politiko priešrinkiminis pažadas: „Pasirūpinsiu šeimomis, auginančiomis vaikus.“
Plungiškiai A. Krauleidį geriausiai prisimena dar iš anos kadencijos, kai jis taip pat buvo paskirtas Savivaldybės administracijos direktoriumi. Prisiminimai nekokie: prie A. Krauleidžio kabintasi dėl konkursų skaidrumo, jis buvo nušalintas nuo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigų, neteko priedo. Bet tai – seni „griekai“, kuriuos rinkėjai galbūt jau ir pamiršo.