Artėjant šaltajam metų laikui, vis dažniau norisi kalbėti apie šilumą – šį kartą apie tą, kuri gimsta žmogaus rankose. Plungiškė Aurelija Druskinienė jau nesuskaičiuoja, kiek suknelių, liemenių, megztinių, šalikų jos rankos yra numezgusios, siuvinių pasiuvusios, papuošalų suvėrusios ar nėrinių nunėrusios. Moteris per gyvenimą yra išbandžiusi įvairiausių veiklų – vienų ėmėsi tenkindama kūrybinį poreikį, kitų – ieškodama būdų uždirbti pajamų šeimai.
Šiandien jos rankose dažniausiai „šoka“ vąšelis. Sukasi jis airiškais motyvais, kol siūlai virsta skirtingomis detalėmis, kurias sujungus gimsta išskirtiniai rankų darbo gaminiai.
Pirmas aštuonmetės mezginys – megztinis su pynėmis
Plungiškiams A. Druskinienė pažįstama kaip verslininkė,
septyniolika metų centrinėje miesto gatvėje prekiavusi siuvimo reikmenimis. Prieš kelerius metus iš mažos parduotuvėlės ji persikėlė į didesnę parduotuvę „Aurelija“, kurią paveldėjo iš mamos.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2026 m. spalio 13 d. numeryje (Nr.78)
