Kartais žmogaus širdis kaip durys atsiveria tam, kuriam labiausiai reikia meilės, saugumo ir tikėjimo rytojumi. Vaikų globėjai kasdien tyliai kuria stebuklus – iš kantrybės, rūpesčio ir besąlygiško atsidavimo. Tai istorijos, kurios dažnai lieka nepastebėtos, tačiau jose telpa tai, kas svarbiausia – galimybė vaikui vėl patikėti žmonėmis. Apie šią ypatingą gyvenimo patirtį kalbamės su globėju Robertu Grigu.
„Gyventi vien dėl savęs – egoistiška“
Robertas ir Violeta Grigai iš Klaipėdos į vienkiemį Plungės rajone persikėlė prieš daugiau nei dvidešimt metų. Iš miesto šeima išvyko vedama noro gyventi kaime.
Apie globą sutuoktiniai pradėjo galvoti tik tada, kai užaugo jų dukros Ingrida ir Roberta, kai sodyba su erdviu kiemu ištuštėjo ir joje įsivyravo tyla.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2026 m. liepos 14 d. numeryje (Nr.52)
