Į „Plungės“ redakciją užsuko Stoties g. 24 namo gyventojos. Moterys prašė pagalbos išsiaiškinant, kodėl už bendro naudojimo patalpų apšvietimą tenka mokėti kone tiek pat, kiek ir už bute sunaudotą elektros energiją.
Moka už… nemokančiuosius!
Edita Kalėdienė, Sigita Arienė ir Inga Gliožerienė pasakojo, kad jau ne vienerius metus bando išsiaiškinti ir rasti teisybę dėl mokesčio dydžio už bendro naudojimo patalpų apšvietimą. Anot jų, dėl šios problemos ne kartą kreipėsi į namą administruojančios SĮ „Plungės būstas“ direktorių Zigmantą Daugėlą ir sulaukdavusios paaiškinimo, kad jos sumoka už… skolininkus!
Pasak plungiškių, istorija sena kaip pasaulis, dar nuo tų laikų, kai bendrabučio tipo namuose, privatizuojant butus, gyventojams buvo duotas leidimas įsirengti elektros apskaitos skaitiklius. Leisti leido, bet skaitikliai taip ir liko neperduoti tuometinei bendrovei VST (Vakarų skirstomieji tinklai). Todėl iki šių dienų visa name sunaudota elektra apskaitoma įvadiniu namo skaitikliu. Namo gyventojai butuose esančių kontrolinių skaitiklių rodmenis turi pranešti „Plungės būstui“. Šie ir paskaičiuoja, kiek reikia mokėti. Viskas būtų gerai, jei čia galėtume padėti tašką, deja… Istorija turi tęsinį. Savo skaitiklių rodmenis praneša toli gražu ne visi namo gyventojai.
Kaip pasakojo moterys, pranešančiųjų apie sunaudotą elektros energiją yra vos pusė, o kartais ir mažiau. Kadangi namo elektros sąnaudos fiksuojamos bendru įvadiniu skaitikliu, susidaręs skirtumas proporcingai paskaičiuojamas ir išdalijamas visiems, atsižvelgiant į turimo buto kvadratūrą, nežiūrint to, mokėjo žmogus už faktiškai savo sunaudotą elektrą ar ne.
Matematika paprasta: jei pusė namo gyventojų sąžiningai pateikia rodmenis ir susimoka, likusieji ramiai gyvena, kadangi už juos moka kiti. „Argi to skirtumo negalima išdalyti tiems, kurie nesivargina pranešti, kiek elektros sunaudojo?“, – klausė ir svarstė plungiškės. Jos minėjo, kad anksčiau taip ir buvo daroma, bet prieš kelerius metus viskas pasikeitė ir, moterų žodžiais tariant, prasidėjo šis absurdas.
Plungiškės neneigė, kad iš „Plungės būsto“ sulaukė pasiūlymo butuose esančius elektros skaitiklius iškelti į koridorių ir apskaitą perduoti „Lesto“. Bet tai kainuoja nemažus pinigus, be to, reikalingas daugumos gyventojų sutikimas, o tai – misija neįmanoma.
Mokesčio dydis labai kinta
Redakcijoje apsilankiusios moterys tikino, jog kurį laiką kontroliavo – pačios ėjo į butus, nurašinėjo skaitiklių rodmenis ir pranešdavo „Plungės būstui“. Tada situacija šiek tiek pagerėdavo. Tiesa, plungiškės prasitarė, kad situacija į gerąją pusę pasikeisdavo ir tada, kai jos… apsilankydavo pas Z. Daugėlą. „Kodėl tokių problemų nekyla su šildymu ar vandeniu? Jei taip toliau tęsis, tada ir mes nebesakysime savo skaitiklių parodymų. Juk šiaip ar taip mokame ir už save, ir už kitus“, – piktinosi moterys.
Pasidomėjome, kiek už bendro naudojimo patalpas tenka sumokėti tada, kai jos pačios užrašo gyventojų skaitiklių rodmenis. Anot plungiškių, būna visaip – 5 Lt, 7 Lt ar 10 Lt, bet tikrai ne apie 30 litų, kaip pastaruoju metu. Paskaičiavus atrodo, jog ir 10 litų mokestis gerokai per didelis (aut. pastaba). O jei dar atsižvelgsime į tai, kad, kaip mus patikino Sigita, Edita ir Inga, namo laiptinėje dega gal dvi lemputės, rūsyje išvis tamsu po kažkada ten kilusio gaisro, bendromis virtuvėmis žmonės nesinaudoja, o koridoriuose elektros lempučių irgi nerasta, mokestis akivaizdžiai neadekvatus.
Bandysime aiškintis, kodėl taip yra, kad vieni moka, o kiti naudojasi elektra ir, trindami rankas, sėdi sąžiningųjų kišenėse.
Viskas – pagal įstatymą?
Važiuojame į „Plungės būstą“. Padėtį paaiškina direktorius Z. Daugėla ir įmonės energetikas Jonas Dambrauskas. Jie apie elektros apskaitos sistemą, esančią Stoties g. 24, (ko gero, ir visuose Plungės bendrabučiuose) paaiškina beveik tais pačiais žodžiais, kaip ir į redakciją atėjusios moterys. „Jei visi bendrabučio gyventojai sąžiningai prasineštų parodymus, tokių didelių sumų nebūtų. Žmonės teisūs sakydami, kad moka už kitus. Tai visų gyventojų sąžinės reikalas“, – „Plungei“ sakė Z. Daugėla.
Žinoma, domėjomės, kodėl skirtumas tarp įvadinio skaitiklio ir žmonių pateiktų duomenų išdalijamas visiems vienodai. „Kokią teisę mes turime žmogui prirašyti sumą, nežinodami, kiek jis iš tikrųjų sunaudojo, o gal žmogus tą mėnesį negyveno?“ – klausė mūsų Z. Daugėla. Jam antrino ir energetikas, tikindamas, kad įmonė mokesčius skaičiuoja, vadovaudamasi teisės aktais. Anot jų, net labai norėdami, jie negali skaičiuoti kitaip, nes „nepaleidžia“ civilinis kodeksas.
Ką gi, kyla klausimas, kokiais teisės aktais vadovaudamiesi papildomai apmokestina tuos, kurie praneša skaitiklių rodmenis? Atsakymas tas pats – tai reglamentuoja Energetikos ministro patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės ir įmokų metodika.
Kaip minėta, namą administruoja „Plungės būstas“, tad ar specialistai vykdo reidus į butus, kurių savininkai sistemingai nenurodo elektros skaitiklių rodmenų? „Jei įsileidžia, tikriname. Kiekvieną mėnesį elektrikai paskiria 2-3 dienas tam, kad patikrintų butuose esančius skaitiklius. Bet jei kažkas nepraneša skaitiklių rodmenų, tai ir mūsų neįsileidžia. Be to, to daryti mums nepriklauso“, – tikino direktorius ir energetikas. Anot jų, „Plungės būstas“ atsakingas tik už įvadinio skaitiklio patikrinimą. Pasak Z. Daugėlos, kadangi elektros skaitikliai yra gyventojų nuosavybė, „Plungės būstas“ neturi jokios teisės jų tikrinti.
Anot Z. Daugėlos ir J. Dambrausko, šioje situacijoje išeitis viena – iškelti skaitiklius į koridorius ir elektros energijos apskaitą perduoti „Lesto“.
Ar tikrai yra tik tokia galimybė? O gal nueita lengviausiu keliu?
Energetikos ministerijos atsakymas
Situaciją pakomentuoti ir galimų sprendimų paprašėme Energetikos ministerijos specialistų. Energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė atsakė, kad apskaita vykdoma, „vadovaujantis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika“.
Anot jos, metodikoje yra nustatyti du įmokų už suvartotą elektros energiją būdai: kai visi bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ar nuomininkai turimose patalpose nėra įsirengę elektros apskaitos prietaisų, fiksuojančių jų patalpose suvartotos elektros energijos kiekį, ir kai ne visi yra įsirengę elektros apskaitos prietaisus.
Kiekvienas bendrabučio gyventojas turi sumokėti už faktiškai sunaudotą elektros energiją ir už bendrabučio bendrosioms reikmėms (laiptinėms, rūsiams, kitoms bendrojo naudojimo patalpoms, virtuvėms ir pan., apšviesti) sunaudotą elektros energiją. Kaip rašo specialistė, tuo atveju, kai elektros apskaitos prietaisų rodmenis skirstančiam asmeniui pateikia ne visi bendrabučio gyventojai, NĖRA TEISINGA, kad mokantieji už savo suvartotą elektros energiją sumokėtų ir už kitų gyventojų suvartotą elektros energiją.
Ministerijos atstovė pabrėžė, kad „įmokas už sunaudotą elektros energiją skirstantis asmuo TURĖTŲ išreikalauti, kad kiekvienas bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkas ar nuomininkas sumokėtų už suvartotą elektros energiją.
Metodikoje yra numatyta, kad bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ar nuomininkai TURI TEISĘ parengti ir nustatyti kitokias įmokų už bendrabutyje sunaudotą elektros energiją gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ar nuomininkams paskirstymo taisykles“.
Paprastai tariant, iniciatyvos ir konkrečių veiksmų turi imtis patys gyventojai, o „Plungės būstas“ jiems PRIVALO padėti.
