Kaimynus sukiršino griūvanti tvora

Gegužės 14 dieną į „Plungės“ redakciją paskambino plungiškė Angelė Paulauskienė iš Ežero gatvės. Moteris skundėsi: jau kurį laiką niekaip nepavyksta geruoju susitarti su kaimynais, kad susitvarkytų griūvančią tvorą.

 

Tvorelę statė draugiškai

Dar kalbėdama telefonu, moteris pasiguodė, kad kaimynai su ja esą visiškai nesiskaito, ir išreiškė viltį, jog viešumas padės išspręsti iškilusią problemą.
Nuvažiavome į vietą, kad savo akimis pamatytume, kokios gi bėdos prispaudė A. Paulauskienę. „Nesinori bartis su kaimynais, bet kad kitaip jau nebeišeina“, – guodėsi moteris, vesdama parodyti, kaip į jos sklypą virsta neaukšta akmeninė kaimynų tvora, pastatyta šlaitui sutvirtinti. Iš tiesų – tvorelė gerokai pasvirusi į Paulauskų sklypo pusę, o iš jos iškritę akmenys guli šalia.
A. Paulauskienė pasakojo, jog, gavusi sklypą, pasistatė namą ir čia gyvena jau kone dvidešimt septynerius metus. Moteris neslėpė, jog anksčiau su kaimynais nesipyko, o konfliktai prasidėjo bemaž prieš trejetą metų, kai ta nelemtoji tvorelė pradėjo griūti. A. Paulauskienė tvirtino, jog į jos prašymus sutvarkyti tvorą, apgenėti medžius (nes jie užstoja saulę) kaimynai neva atsakantys, kad jiems tai netrukdo, be to, neturi laiko… Moteris taip pat skundėsi, jog, prasidėjus lietui, iš kaimynų kiemo bėgantis vanduo ir paplovė tvorą.
Ponia Angelė prisiminė, kaip jie kartu su kaimynais tą tvorelę draugiškai statė, o dabar tas kaimyniškumas kažkur išgaravo… Pasak A. Paulauskienės, būtų į mus net nesikreipusi, jei kaimynai bent jau žmoniškai kalbėtų, parodytų nors menkiausias pastangas sutvarkyti tvorelę. „Jei neišeis geruoju susitarti, reikės bylinėtis“, – mūsų pokalbį užbaigė A. Paulauskienė.
Išeitis – geranoriškumas
Kad nebūtų spardoma į vienus vartus, pasikalbėjome ir su A. Paulauskienės minėtais kaimynais.
Vytautas Kurlavičius dėstė savo tiesą. Namą jie pasistatę anksčiau nei Paulauskai. Kai pastarieji pasistatė, reikėjo sutvirtinti šlaitą. Todėl, pasak V. Kurlavičiaus, kartu su Paulauskais ir padarė tą tvorelę. Negana to, anot vyro, tą tvorą patraukė į savo sklypą, nors galėjo statyti ant ribos, tada ir tvarkyti reikėtų abiem.
Pasak V. Kurlavičiaus, kad kaimynams į namus patektų kuo daugiau saulės, jie ir vaiskrūmius išrovė, o dideli medžiai esą saulės neužstoja. Paklaustas, kaip ten yra su tuo lietaus vandeniu, vyras patikino, kad ir pats kenčia nuo to. Dar pridūrė, kad Paulauskai, prieš statydami namą, matė, jog yra dauboje, galėjo sklypą kelti aukščiau, bet to nedarė, nors esą buvo gavę tokių rekomendacijų.
Vyro manymu, tvorelė pradėjo griūti ne tik dėl tekančio vandens, bet ir dėl to, jog A. Paulauskienė nuolat prie jos kasa ir purena žemę. Vyras dar pažėrė kaltinimų A. Paulauskienės pusėn – ji neva šlaitą nupurškusi chemikalais, todėl žolė ten nebeauga. O dėl to, pasak V. Kurlavičiaus, ne tik tvorelė, bet ir pats šlaitas gali pradėti griūti.
Į pokalbį įsitraukusi V. Kurlavičiaus žmona pridūrė, jog jų kaimynė esanti amžinai viskuo nepatenkinta: čia šuo sulojo, čia anūkas praėjo… Ir dar pridėjo, kad ji žadėjusi A. Paulauskienei viską sutvarkyti, kai tik atsiras daugiau laiko ir, žinoma, lėšų. Moteris guodėsi turinti sergančią mamą, kuriai reikalinga slauga, todėl visko ir nebespėjanti. Ir ši moteris tikėjosi žmogiškumo.
Bekalbant su Kurlavičiais, į namus grįžo ir šalia gyvenantis gydytojas Vladas Murašovas. Norėjosi išgirsti jo nuomonę, ką reikia daryti kaimynams. Gydytojas sakė, jog jau daugiau kaip trisdešimt metų gyvena šalia Kurlavičių ir nekonfliktuoja, netgi kiemus skyrusią tvorą nugriovė ir kiemu naudojasi bendrai. „Jei supa geri žmonės, tvoros nereikalingos, tvora tik išryškina žmonių savybes“, – išsakė savo nuomonę V. Murašovas. Paklaustas, kaip, jo nuomone, kaimynams susigrąžinti gerus ir draugiškus santykius, gydytojas patikino, kad šiuo atveju, ko gero, padėtų tik nuoširdus pasikalbėjimas ir noras išspręsti problemą.
Specialistų žodis
Na, štai ir paaiškėjo, jog abi pusės tikisi supratimo ir žmogiškumo, tačiau kas teisus, o kuris klysta, vis dėl to teko aiškintis. Čia pagelbėti gali tik specialistai. Todėl kreipėmės į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnįjį specialistą Antaną Gelumbickį.
Specialistas taip pat nuvyko į konflikto vietą. Jo nuomone, ta pusė, kuri jaučiasi nukentėjusi, turėtų kreiptis į teismą ir tokiu būdu bandyti išspręsti problemą. Tą patį patvirtino ir skyriaus vedėja Elena Bytautienė, pridūrusi, kad jų institucija neturi įgaliojimų įpareigoti fizinius asmenis susitvarkyti privačias valdas.
O kad būtų dar aiškiau, paprašėme ir Plungės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Vaclovo Matavičiaus komentaro. Šis specialistas paaiškino taip: tvorą tvarkyti turi tas, kurio registriniuose dokumentuose ta tvora įrašyta.
V. Matavičius neslėpė, kad valstybinių institucijų atstovai į privačius konfliktus nesikiša ir neturi teisės kištis. Ir, kaip jau minėti specialistai, galėjo patarti tik viena: tas, kuris jaučiasi nuskriaustas ar nukentėjęs, gali kreiptis į teismą.