Vienoje medžioklėje išrikiuotiems vyrams vadovas pabrėžė, kad saugotų šernes. Kaip nori, taip privalai atskirti. Dar prigrasino, kad geriau nekelti šautuvo į didelį šerną. Juk kitą kartą nespėsi atskirti – kuilys ar šernė per liniją bėga.
Varymas. Nubildėjo tik vienas šūvis. Sueina būrin. Žiūri – guli didžiausia, gal 130 kilogramų sverianti šernė. Pats vadovas ją nušovė.
Kolegos piktinasi, šmaikštauja. Girdi, taip prigrasinai, o pats tokią didžiausią šernę nušovei.
Paskutinis į būrį ateina Petras. Na, ir paleido liežuvį ant to vadovo. O tas sako: „Bent tu patylėk. Matyt, jau užmiršai, kad mano arklį vietoje briedžio nušovei. Aš penkerius metus nesakiau, bet dabar už tavo liežuvį esu priverstas…“
