Liepos 6-ąją, 21 valandą, Žemaičių Kalvarijos gyventojai, kaip ir visi pasaulio lietuviai, giedojo „Tautišką giesmę“. Tik jie tai darė ne įprastai (tarkim, sustoję savo miestelio aikštėje), o kartu su kaimyninio Sedos miestelio žmonėmis – kalvariškiai ir sediškiai himną traukė susikibę už rankų ir gyva grandine išsirikiavę palei Mažeikių–Plungės kelią.
Baltijos kelią primenančios gyvos kalvariškių ir sediškių grandinės sumanytoja – Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė. Jai pritarė ir viską suorganizuoti padėjo Sedos kultūros centre dirbantis sūnus Gediminas Jokubauskas.
Kaip sakė R. Jokubauskienė, sumanymas kartu su sediškiais giedoti Lietuvos Respublikos himną pavyko. Ir netgi su kaupu. Mat žmonių prisirinko tiek, kiek nė patys organizatoriai nesitikėjo. „Gyventojus ši mintis tikrai sudomino – susirinkusieji išsirikiavo į kilometrinę, o gal ir ilgesnę eilę. Dalyvavo abu seniūnai – mūsiškis Liudas Gricius ir sediškis Algirdas Grinkevičius, abu klebonai – Žemaičių Kalvarijos parapijos klebonas ir šventovės rektorius Jonas Ačas ir sediškių dvasininkas Modestas Ramanauskas. Prisijungė gausus būrys šaulių organizacijos atstovų“, – pasakojo kultūros centro direktorė.
Ties Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybių riba susitikę kalvariškiai ir sediškiai ne tik giedojo „Tautišką giesmę“, bet ir vaišinosi draugystės pyragu, kareiviška koše, klausėsi koncerto, kurį parengė Sedos kultūros centro muzikavimo grupė „Sedos romansai“ ir šokių kolektyvas „Mitrulis“, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Sosieda“ ir moterų ansamblis „Crescendo“. Nepamiršti liko ir du tarp dalyvių buvę Mindaugai.
Savo pievos renginiui nepagailėjo ūkininkai Jovita ir Alfredas Mikalauskai, na, o Loreta ir Sigitas Kazlauskai ypatingą renginį įamžino dronu nufilmavę jį iš paukščio skrydžio. „Nors visą dieną lijo, kai susirinkome, lietus liovėsi ir nebeprapliupo iki pat renginio pabaigos. Žmonės liko patenkinti, žinučių su gerais atsiliepimais gavome dar ir kitą dieną“, – džiaugėsi R. Jokubauskienė.
