Plateliu lankytoju centras. 2008 m. liepa – pats karšciausias ir „derlingiausias“ turistais menuo. Lankytoju centro duris varsto vis daugiau lankytoju, kurie ieško, ka idomaus parke galima pamatyti (ypac populiari Militarizmo ekspozicija), koki leidini isigyti, kur apsistoti nakvynei, skaniai pavalgyti, išsinuomoti dviracius, isigyti leidima megejiškai žuklei ir t. t. Paslaugus lankytoju centro darbuotojai kaip imanydami stengiasi jiems padeti. Kartais del lankytoju noru patenkinimo tenka gerokai paplušeti. Taip buvo ir ši karta.
Išaušo darganotas liepos rytas. Blogas oras pranašavo, kad turistu bus nedaug.
Apie 10 val. ryto, kai vieno kelioniu žurnalo darbuotojai musu klausinejo apie medžio meistrus, idomesnius lankomus parko objektus, i musu centra užsuko iš pažiuros niekuo neišsiskirianti lankytoja. Smulkute, su didžiule kuprine ant peciu. Pakalbejus su ja, paaiškejo, kad tai kanadiete Nataša, visuomeniniu transportu per du menesius užsimojusi aplankyti keleta Europos valstybiu: Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Graikija ir kitas.
Pirmasis jos noras pas mus buvo pamatyti buvusia požemine raketu baze (Militarizmo ekspozicija), kuri nuo Plateliu yra 11 kilometru, Plokštines miške. Autobusai važiuoja tik 5 km pagrindiniu keliu link Plunges, likusi kelio dalis – žvyrkelis, vedantis per miška, cia joks visuomeninis transportas nevažiuoja. Skambinam pažistamam, kuris savo automobiliu galetu nuvežti musu viešnia. Kaip tycia, užsiemes, negali. Beldžiames i kanadietes Karen, kuri gyvena Plateliuose ir garseja gerais darbais, duris. Ji laukia daug užsienieciu sveciu, su kuriais taip pat žada vykti i Militarizmo ekspozicija, bet veliau. Prižada, jei bus galimybe, padeti.
Antrasis Natašos noras buvo išsikeisti pinigu su kortele, kad galetu nusipirkti pavalgyti, užsimoketi muziejuje ir už kitas paslaugas. Kadangi bankomato Plateliuose nera, tai padaryti sudetinga. Tik viename cia esanciame prekybos centre keiciama iki 100 litu, jei pirkejas perka prekiu už 20 litu. Pabandžius tai padaryti, netiko ne viena iš Natašos kreditiniu korteliu. Mergina nusipirko kukliai pavalgyti už likusius litus. Kadangi Nataša dar turejo 50 euru kupiura, pradejome ieškoti, kas galetu ja iškeisti i litus. Ir cia susidureme su kliutimis. Matydamas nusiminusia ir vos neverkiancia mergina, savo pagalba pasiule kelioniu žurnalo darbuotojas, atveres savo pinigine ir pagal internete surasta valiutu keitimo kursa iškeites visus 50 euru.
Leidome Natašai papietauti kuklioje savo virtuveleje, prie lankytoju centro pasidžiauti per nakti nuo lietaus permirkusia palapine, kurioje miegojo vienoje iš stovyklavieciu.
Kadangi po pietu laukeme atvykstancios lietuviu ir ju sveciu prancuzu grupes, pasiuleme Natašai ekskursija prancuzu kalba, nes lietuviai verte i prancuzu kalba. Ji yra ir viena iš dvieju Kanadoje vartojamu kalbu, taciau viešnia pageidavo ekskursijos anglu kalba. Sutareme, kad Militarizmo ekspozicijoje ekskursija anglu kalba jai ves ten dirbanti gide. Isodinome savo viešnia i viena iš dvieju ekskursijos dalyviu automobiliu, ir musu ekskursija prasidejo Plateliu dvaro svirne, kur visi džiaugesi Užgaveniu kaukemis.
Pagaliau nuvykome i Militarizmo ekspozicija, kuria Natašai parodyti ir anglu kalba papasakoti sutiko gide Aušra, o mes teseme savo ekskursija prancuzu kalba.
Po ekskursijos grižome i Platelius. Su Nataša atsisveikinome prie lankytoju centro, o patys dar nuvykome i apžvalgos aikštele prie Plateliu ežero, pasigerejome ežero panorama ir grižome atgal.
Nataša, lankytoju centre iš mano koleges sužinojusi, kad autobusas i Plunge išvyksta po 5 minuciu, griebe tvarkyti visus cia paliktus savo daiktus: viska sugrudusi i kuprine, išbego pro duris. Iš to skubejimo pamiršo pasiimti rankšluosti, kuris buvo pasvertas ant kedes džiuti.
Po keliu dienu paskambinusi i Plunges turizmo informacijos centra ir pabendravusi su kolege Daiva, sužinojau, kad Nataša kreipesi i ši centra, noredama sužinoti, kaip „nutranzuoti“ i Vilniu. Daiva patare geriau sumoketi 40 litu už bilieta ir važiuoti i Vilniu traukiniu, o ne pakeleivingomis mašinomis. Nataša patarimo paklause. Iš Vilniaus musu viešnia žadejo keliauti i Lenkija. Kaip jai ten sekesi, ar ir lenkai buvo tokie paslaugus, vienas Dievas težino. Norisi tiketi, kad visa kelione buvo sekminga ir ji laimingai grižo i namus.
Manau, kad taip keliaujantys vienišiai turi buti labai savarankiškos, iki smulkmenu planuojancios savo keliones bei tvirtos savo dvasia asmenybes, nepriklausomos nuo kitu žmoniu malones. Bet kartais tiesiog malonu padeti tokiems keliautojams.
Aušra BRAZDEIKYTE
Kraštotvarkos ir informacijos skyriaus
vyresnioji specialiste
