Savivaldybė ir UAB „Plungės vandenys“ pagaliau ėmėsi spręsti Nausodžio seniūnijos Karklėnų kaimo gyventojams ypač opią geriamojo vandens problemą. Bėda, su kuria karklėniškiai vargsta jau daugiau nei dešimtmetį, netrukus, atrodo, bus likviduota. Mat jau numatytas sklypas ir lėšos naujam arteziniam vandens gręžiniui rengti.
Karklėnų kaimo gyventojai jau kelerius metus stokoja geriamojo vandens. Taip yra dėl susidėvėjusio ir dažnai gendančio artezinio gręžinio bei dėl pasenusių vandentiekio tinklų. Geras šeimininkas gedimus šalintų, o tai, kas susėdėvėję, atnaujintų, deja… Karklėnuose padėtis kiek kitokia – tinklai jokių šeimininkų neturi, o artezinis gręžinys jų turi daugiau nei šimtą. Mat likvidavus kolūkį, jis buvo atiduotas į pajininkų rankas, o jų – per šimtą.
Ne be reikalo sakoma: kai penkios auklės, vaikas be galvos. Taip ir su Karklėnų gręžiniu – šeimininkų daug, o rūpintis ir tvarkyti nėra kam.
Kaip sakė Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, Karklėnų kaimo gyventojai vandens stokoja jau daugiau nei dešimt metų. Šią problemą ne sykį mėginta spręsti kviečiant pajininkų susirinkimus. Tačiau jie nesusirenka, todėl viskas lieka, kaip buvę. Pasak A. Beierle Eigirdienės, karklėniškiai seniai puoselėjo mintį perduoti gręžinį UAB „Plungės vandenys“, tačiau, nesuorganizavus pajininkų susirinkimo ir negavus jų pritarimo, to padaryti neįmanoma.
Geriamojo vandens trūkumas – didelė bėda. Karklėniškiams sunkiausia būdavo vasaromis, kai ištuštėdavo jų šachtiniai šuliniai. Tuomet ne vienam tekdavo galvą sukti, iš kur geriamojo vandens parsigabenti.
Galų gale nutarta problemą spręsti. Kadangi pajininkų surinkti neįmanoma, nuspręsta senąjį artezinį gręžinį palikti ramybėje. Juolab kad jis jau atgyvenęs, susidėvėjęs. Atsižvelgdama į Karklėnų kaimo bendruomenės ir Nausodžio seniūnijos prašymus, Savivaldybės administracija nutarė, jog geriausia išeitis – įrengti naują artezinį grežinį.
Praėjusią savaitę vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu priimti du su šia problema susiję sprendimai. Vienas – kad paskirti ir į neprivatizuojamųjų žemės sklypų sąrašą įtraukti 0,12 ha ploto sklypą Karklėnuose, kuriame ir bus tas gręžinys. Antrasis sprendimas – dėl lėšų skyrimo.
Įrengti artezinį gręžinį, kuris aprūpintų visą kaimą vandeniu, – nepigu. Tai atsieis 34 550 Lt. Iš Savivaldybės biudžeto, tiksliau – iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, nutarta skirti 14 000 Lt. Kitą dalį, kaip sakė Savivaldybės administracijos direktorė, investuos gręžinį rengsianti UAB „Plungės vandenys“. Ši suma (14 000 Lt), anot A. Beierle Eigirdienės, turėjo būti skirta Nausodžio seniūnijos rekreacinėms zonoms sutvarkyti, bet gautas pačios seniūnijos prašymas už tuos pinigus spręsti prioritetinę problemą – pasirūpinti Karklėnų vandentiekiu, o rekreacinės zonos palauks geresnių laikų.
Pasak Karklėnų kaimo bendruomenės pirmininko Antano Stirbio, šiuo metu vandens yra – užtenka iš senojo gręžinio, tačiau gyventojai dažnai susiduria su jo trūkumu. Ypač vasaromis. „Vandens tiekimo sistema, kaip ir bet kokie kiti įrenginiai, sensta, dėvisi ir prašosi žmogaus rankų. Reikia šeimininko, kuris viską tvarkytų, nes gręžinys ar vamzdynai patys savaime tikrai neatsinaujins. Laukiame nesulaukiame, kada turėsime naują gręžinį ir kada tinklų šeimininku taps „Plungės vandenys“. Nes patys mes tvarkytis nepajėgūs – reikia ir pinigų, ir technikos“, – kalbėjo bendruomenės vadovas. Anot A. Stirbio, atsiradus savininkui, ir tvarkos daugiau bus – šalins gedimus, rūpinsis, kad kaime nestigtų vandens, be to, ir vandens apskaita bus griežtesnė. Nes dabar esą dar ne visi įsirengę skaitiklius.
Kaip sakė A. Beierle Eigirdienė, Karklėnų vandentiekio tinklai niekam nepriklauso, todėl dabar teks imtis procedūros ir tinklus paskelbti bešeimininkiu turtu. Vėliau bešeimininkį turtą perims „Plungės vandenys“. Ši bendrovė taps ir naujojo artezinio vandens gręžinio savininke. Taigi ateityje „Plungės vandenys“ turėtų tapti viso Karklėnų vandens ūkio šeimininku. Belieka tikėtis, kad nuo to vietos gyventojams bus tik geriau.
