Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas kiekvienų metų liepą, trečiąjį mėnesio sekmadienį, plungiškius, po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarsčiusius Plungėje gyvenusius žydų tautybės žmones bei jų palikuonis ir visus kitus kviečia į paminėjimą Kaušėnų memoriale. Čia kasmet prisimenami 1 800 žydų, kurie, vokiečiams įsakius, Kaušėnų kaimo miškelyje sušaudyti 1941-ųjų liepos viduryje.
Istorinių šaltinių ir to laikmečio liudytojų teigimu, prieš Antrąjį pasaulinį karą žydų tautybės žmonės sudarė apie pusę Plungės gyventojų. Prasidėjus karui, prasidėjo ir šios tautos naikinimas. Baisus likimas ištiko ir Plungės žydus. Pasakojama, kad prieš sušaudymą visi plungiškiai žydai buvo suvaryti ir kelias dienas laikyti miesto centre buvusioje didžiojoje sinagogoje. Iš ten jie pėstute varyti (paliegusieji buvę sumesti į sunkvežimį ir vežami) į savo žūties vietą – Kaušėnų miškelį. Jame 1 800 žydų sušaudyta, kūnai suversti į bendras duobes ir užkasti.
Antrajame pasauliniame kare kariavęs ir baisios tautiečių lemties išvengęs devyniasdešimtmetis plungiškis J. Bunka visą savo gyvenimą paskyrė nužudytųjų žydų atminimui įamžinti. Tautiečių žūties vietoje J. Bunka kartu su kitais medžio drožėjais pastatė pačių sukurtas medžio skulptūras, o minint baisiosios tragedijos 70-metį, 2011 metais, čia iš 1 800 plytų sumūryta sienelė, ant kurios įamžintos sušaudytųjų pavardės. Beje, plytos paimtos iš miesto centre stovėjusios sinagogos, kuri prieš kelerius metus buvo nugriauta.
Tradicija pagerbti holokausto aukas puoselėjama kiekvienais metais. Čia suvažiuoja žydų tautybės žmonės iš Vilniaus, Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų. Šiemet sulaukta svečių iš Izraelio.
„Visi žino, kad trečiąjį liepos sekmadienį Kaušėnų memoriale pagerbiami nužudytieji, ir visi, kam ši data ir vieta svarbi, tą dieną čia atvažiuoja. Šis memorialas garsus visame pasaulyje. Ir lankomas jis ne tik minint žudynių datą – lankytojų sulaukiama beveik kiekvieną dieną“, – sakė J. Bunkos sūnus Eugenijus Bunka. Anot jo, visi į Lietuvą atvykę litvakai (taip vadinami po pasaulį pasklidę Lietuvos žydai) aplanko Vilnių, Klaipėdą ir Kaušėnus.
Žydai kaip pagarbos ženklą ant kapaviečių deda ne tik gėles, bet ir akmenukus. Šįkart ant kapų ir prie atminimo sienos padėta iš Izraelio atvežtų akmenėlių.
