Dvidešimties tūkstančių eurų kompensaciją iš Lietuvos bando priteisti 70 metų šiaulietė Regina Leonienė, rietaviškiams žinoma kaip kavinės „Alfa“ savininkė.
Pensininkę suėmė gydytojos kabinete
R. Leonienė Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) paprašė nustatyti, ar Lietuvos teismai nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnių, kurie užtikrina teisę į laisvę ir teisę į orumą bei žmonišką elgesį.
Verslininkė įsitikinusi, jog Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė buvo per griežta, kai prieš dvejus metus bylos nagrinėjimo metu skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – trijų mėnesių suėmimą už tai, kad dėl ligos ir nelaimių ji praleido kelis teismo posėdžius. Pasak R. Leonienės, R. Kulberkienė leido suimti ją net nebandžiusi taikyti kitokių kardomųjų priemonių – piniginio užstato, priverstinio atvesdinimo ar namų arešto. Vykdydami skubų teisėjos nurodymą policijos pareigūnai šiaulietę lyg pavojingiausią nusikaltėlę suėmė tiesiog gydytojos kabinete Šiaulių ligoninėje, kur sveikatos sutrikimų turinti R. Leonienė buvo gydoma ambulatoriškai.
Pasibaigus trijų mėnesių įkalinimo terminui, teisėja suėmimą verslininkei pratęsė dar trims mėnesiams. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas suėmimą pakeitė 5 tūkst. eurų užstatu.
Apkaltino panaudojus paramą ne pagal paskirtį
Temidės nemalonėn verslininkė pateko po to, kai pasinaudojusi Darbo biržos iš valstybės biudžeto lėšų skiriamomis subsidijomis neįgaliųjų darbo vietoms steigti buvo apkaltinta pažeidusi paramos gavimo procedūrą.
Rietave kavinę „Alfa“ valdanti R. Leonienės įmonė pagal pateiktą paraišką 2009 metais gavo ES paramą reikiamai įrangai įsigyti ir darbo vietoms įkurti.
Skaitytojams priminsime, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, jog trys įmonės (tarp jų – ir šiaulietės) ne pagal paskirtį panaudojo iš Darbo biržos gautas tikslines subsidijas neįgaliesiems įdarbinti, o Plungės teritorinės darbo biržos darbuotojas sudarė sąlygas bendrovių verslininkams tai daryti. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai.
Iki šiol neteisti verslininkai buvo kaltinami apgaule įgiję tikslines, neįgaliesiems įdarbinti skirtas dotacijas ir jas panaudoję ne pagal paskirtį.
Šiaulietė su kaltinimais nesutiko. R. Leonienė teigė, jog už 60 tūkst. litų įsigijo naudotą visureigį, kad galėtų vežioti maistą į Medingėnų mokyklą. Nors nauja darbo vieta neįgaliam asmeniui buvo įkurta, Darbo biržos atsiųsta negalią turinti moteris atsisakė sėsti prie didelio automobilio vairo. Spręsdama problemą R. Leonienė pasiūlė moteriai vairuoti paprastesnę mašiną. Todėl po dvejų metų verslininkė sulaukė kaltinimų, kad ji ne pagal paskirtį panaudojusi paramos lėšas.
Teismų praktika rodo, kad už nesunkius finansinius nusikaltimus teisiamiems asmenims dažniausiai skiriamos baudos, tačiau R. Leonienei teisėja R. Kulberkienė skyrė dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Šiaulietė griežtą verdiktą apskundė Apeliaciniam teismui. Šis teisėjos R. Kulberkienės nuosprendį paliko nepakeistą. Aukščiausiasis Teismas R. Leonienės skundą atmetė.
Teisingumo ieško Europos žmogaus teisių teisme
Nors bylos nagrinėjimas truko ilgus devynerius metus, verslininkė surado savyje jėgų pakovoti už, kaip jai atrodo, neteisingą jos įkalinimą. Už grotų kelis mėnesius praleidusi ir ten sveikatos pablogėjimą patyrusi garbaus amžiaus šiaulietė nusprendė teisingumo ieškoti Europos žmogaus teisių teisme. Ji prašo nustatyti, ar teisėjos R. Kulberkienės sprendimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu skirti jai griežčiausią kardomąją priemonę – trijų mėnesių suėmimą, nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnių, kurie užtikrina teisę į laisvę ir teisę į orumą bei žmonišką elgesį.
Europos žmogaus teisių teismas priėmė nagrinėti R. Leonienės skundą ir jau netrukus turėtų paskelbti sprendimą. Dabar Lietuva turės EŽTT įrodyti, kad Kretingos teisėjos sprendimas – verslininkę be nuosprendžio įkišti už grotų – buvo teisėtas. Kitu atveju valstybei gali tekti sumokėti buvusiai verslininkei kompensaciją.
„Kai nori prikibti, prikibsi ir prie stulpo“
Kavinės „Alfa“ savininkė neslėpė nusivylusi Lietuvos teismais, kurių sprendimas, jos nuomone, gali priklausyti nuo teisėjų simpatijų ar antisimpatijų teisiamajam.
Moteris įsitikinusi, kad R. Kulberkienė, skirdama jai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – už kelių teismo posėdžių praleidimą, demonstravo savo tarnybinę galią.
„Kai nori prikibti, prikibsi ir prie stulpo. Esame vis dar bananų šalis. Netikėjau, kad Lietuvoje teismai gali būti tokie, kokius juos pamačiau esant. Tardymo izoliatoriuje atsidūriau tik todėl, kad teisėja R. Kulberkienė man norėjo parodyti savo galią – juk ten, už grotų, žmogus pasidarai už musę menkesnis. Nesistebiu, kad daugybė žmonių ieško teisingumo Europos žmogaus teisių teisme. Jau vien tai, kad mano skundas priimtas nagrinėti, man didžiulis laimėjimas. Svarbiausia ne piniginė kompensacija, o teisybė. Norisi, kad Lietuvos teismuose būtų kuo daugiau teisingumo ir kuo mažiau asmeniškumų“, – kalbėjo Lietuvą į teismą padavusi kavinės „Alfa“ savininkė.
