Keturių milijonų eurų vertės projektui – vos aštuonios dienos. Kuo toks terminas kvepia?

Gegužės 10 dieną Plungės rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą gana solidiems darbams atlikti – Babrungo upės slėnio estrados teritorijai, jos prieigoms ir jungtims su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkyti. Projekto vertė tikrai nemenka – net 4 123 500 eurų. O štai terminas, per kurį firmos turi pateikti siūlymus tokios apimties projektui įvykdyti, – vos aštuonios dienos. Kodėl tik tiek laiko? Kur skubama? Ar per tokį terminą įmanoma parengti dėmesio vertą pasiūlymą?

Ar įmanoma spėti?

Viešieji pirkimai – tas „arkliukas“, kuris Plungę jau ne kartą išgarsino visoje Lietuvoje. Tiesa, ne gerąja, o blogąja prasme. Daugelis mūsų Savivaldybės administracijos organizuojamų konkursų pasiekia teismus, Viešųjų pirkimų ar Specialiųjų tyrimų tarnybas, o kartais net Generalinę prokuratūrą, sukelia įtarimų dėl galimo viešųjų ir privačių interesų painiojimo, neskaidrumo ar net korupcijos. Ir vos vienas kitas praeina sklandžiai, be apskundimų ir kitokių nesusipratimų.
Ar minėtasis gegužės 10 dieną paskelbtas konkursas praeis sklandžiai? Vargu… Nes vien pamačius terminą, per kurį reikia pateikti pasiūlymą keturių milijonų eurų vertės projektui įgyvendinti, tiekėjui turi plaukai pasišiaušti. Mat viešojo konkurso paskelbimo data yra gegužės 10-oji, o vokų atplėšimas numatytas jau gegužės 23-iąją. Išmetus savaitgalius pasiūlymui paruošti lieka… vos aštuonios darbo dienos.
Įdomu, ką galvoja Savivaldybės administracija, kokių pasiūlymų tikisi sulaukti? Tiks bet kokie, sumesti „ant greitųjų“, skirti pinigams išplauti? Ar vis dėlto tikimasi rimtų, miesto vaizdą pagerinsiančių, už kuriuos išties negaila ir milijonus pakloti? Keliant šiuos klausimus, iškyla ir dar vienas: o gal čia šuo visai kitur pakastas? Kas galėtų paneigti, kad Savivaldybė seniai numačiusi firmą, į kurios sąskaitą tie keturi milijonai nuguls, ir davusi jai gražaus laiko puikiam, visus reikalavimus atitinkančiam projektui parengti? O kiti? Kitiems – tik aštuonios dienos, per kurias vargu ar ką suspėsi. Jei nesuspėsi – būsi pavėlavęs į greitai lekiantį keturis milijonus eurų vežantį traukinį…
Ir vėl tas ekonominis naudingumas
Konkurso sąlygose numatytų darbų apimtys nemažos. Pirma, žinoma, reikės padaryti techninį projektą, paskui sutvarkyti Babrungo upės slėnio estrados teritoriją, įrengti lauko estradą su 600 žiūrovų vietų, sutvarkyti Laisvės alėjos teritoriją, Babrungo upės slėnio estrados prieigas ir gatvių dalis, atnaujinti ir išplėsti teritorijos inžinerines sistemas, rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takus, sumontuoti apšvietimą, vaizdo kameras, įruošti automobilių stovėjimo aikšteles ir kt.
Ar konkursą laimės tas, kuris visus išvardytuosius darbus įsipareigos atlikti pigiausiai? Ne. Šįkart, kaip ir daugeliu kitų atvejų, Savivaldybės administracija lips ant to paties grėblio – tiekėją rinksis ne pagal mažiausią kainą, o pagal ne kartą sukritikuotą ekonominio naudingumo kriterijų. Vertinant 70 procentų lems kaina, o likusius 30 – teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektiniai pasiūlymai: teritorijos kontekstualumas, jos pritaikymo daugiafunkciškumas ir sprendinių meninė vertė.
Beje, dėl kainos taip pat įdomiai sugalvota – kiekvienas tiekėjas bus kviečiamas į derybas, kurių metu ir bus susitarta dėl galutinės sumos. O kas gali garantuoti, kad kainų paslaptis bus išsaugota ir kad paskutinysis pakviestas į derybas nežinos, ką siūlė pirmieji?
Profesoriaus parengtą vizualizaciją – į stalčių?
Taigi vienas iš tiekėjams keliamų reikalavimų – pateikti teritorijos sutvarkymo architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus. Bet ar tai nesidubliuoja su pripažinto architekto, profesoriaus, Nacionalinės premijos laureato, iš Plungės kilusio Algirdo Žebrausko prieš porą metų parengtu dokumentu – Plungės miesto tikslinės teritorijos vystymo kompleksine savitumo architektūrine vizualizacija? Juk dokumente, kurį A. Žebrauskas paruošė Savivaldybės administracijos užsakymu, – profesionalūs ir racionalūs architektūriniai pasiūlymai, kuriuos 2015-ųjų pavasarį kaip nepriekaištingus „palaimino“ pati Savivaldybės taryba. Tad kuo dabar prasta A. Žebrausko vizualizacija? Kodėl kiekvienas tiekėjas turi pateikti savo architektūrinę koncepciją?
Architektūros korifėjumi laikomas, Telšius išgražinęs architektas A. Žebrauskas minėtąją vizualizaciją rengė 2014 metais. Ji buvo pristatyta visais įmanomais „frontais“, visiems patiko ir visiems įtiko. Negi dabar šis dokumentas atguls į stalčių? Ar rangovai, darydami techninius projektus, negalėtų juo vadovautis, ar būtina jiems rengti kitas koncepcijas?
Tos pačios nuomonės buvo ir „Plungės“ kalbintas Savivaldybės tarybos narys Robertas Endrikas: „Yra profesoriaus Algirdo Žebrausko parengta vizualizacija, kuria ir reikėtų vadovautis, o ne kiekvienam tiekėjui kažko naujo prigalvoti. Juk profesoriaus siūlymams visi pritarėme, tad ir reikia į juos orientuotis. Juolab kad už tą vizualizaciją, jei gerai pamenu, 30 000 litų sumokėjome.“
Anot R. Endriko, šis konkursas, kaip ir daugelis kitų, panašus į cirką. Pirmiausia – dėl termino pasiūlymams teikti, kuris pakankamas gali būti tam, kuris viešajam pirkimui pasiruošęs iš anksto, ir neįmanomas tam, kuris apie jį sužinojo tik gegužės 10-ąją. Politikui įtarimų kelia ir tai, kad nesivadovaujama A. Žebrausko vizualizacija, ir tai, kad pagrindinis kriterijus – ekonominis naudingumas. „O kas vertins tiekėjų pateiktas architektūrines koncepcijas? Ta pati komisija, kuri vertins kainas? Įdomu, kuris iš jos narių gali nustatyti meninę vertę?“ – klausimus kėlė R. Endrikas.
„Netikiu, kad tik aštuonios dienos“
Taip atsakė Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Albertas Krauleidis, paklaustas, ar aštuonios dienos yra pakankamas terminas pasiūlymui, kurio vertė – net keturi milijonai eurų, pateikti. „Dėl šio konkurso buvo sudaryta speciali darbo grupė. Aš pats atostogavau. Netikiu, kad pasiūlymams pateikti duotos tik aštuonios dienos, gal ten kažkas sumaišyta. Jei taip, ir vėl bus nesusipratimų“, – kalbėjo A. Krauleidis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus paklausėme ir dėl A. Žebrausko parengtos vizualizacijos – kodėl ja nesivadovaujama? A. Krauleidis paaiškino: „Vizualizacija nėra techninis projektas. Jei ja vadovautumėmės, galbūt prasilenktume su autorinėmis teisėmis. Dalį dokumente esančių techninių parametrų įtraukėme į konkurso sąlygas, bet ne viską. Be to, nebuvome suinteresuoti atskirai daryti techninį projektą, nes jį perkame kartu su darbais.“
O ar ne paprasčiau būtų buvę pagal A. Žebrausko vizualizaciją parengti techninį projektą, o konkursą skelbti tik darbams, jau aiškiai žinant, ko norima iš rangovo? Pasak A. Krauleidžio, toks svarstymas buvo, bet nuspręsta kitaip – kad kiekvienas tiekėjas teiktų savo koncepciją. Kodėl? Matyt, taip kažkam naudingiau…
Ar tarp Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos narių yra kompetentingų priimti sprendimus dėl teritorijos kontekstualumo, pritaikymo daugiafunkciškumo ir sprendinių meninės vertės? A. Krauleidis pripažino, kad komisijoje šios srities žinovų nėra, bet esą niekas netrukdo pasikviesti vieną ar kitą specialistą. Taip ir būsią padaryta.
Kas jau kas, bet Savivaldybės administracijos organizuojami konkursai tikrai neblizga. Kaip pirkimas – taip nesusipratimas.