Medikai pastebi, kad Lietuvoje galiojantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas tikrai akylai sergėja pacientų teises, bet neretai nepaiso nei medikų, nei gydymo įstaigų interesų. Mat daugėja atvejų, kai pacientai, remdamiesi minėtuoju įstatymu, ima be pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, kreipiasi į teismus ir metų metus įrodinėja savo teisybę. Ir neretai tas noras, kad būtų atlyginta žala, kvepia paprasčiausiu pasipinigavimu. Su tokiais atvejais yra susidūrusi ir Plungės ligoninė, kuri, neseniai baigusi vieną bylinėjimosi procesą, jau įtraukta į kitą.
Kaip pasakojo Plungės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė, dar 2011 metais iš darbovietės į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių buvo atvežtas 1985 metais gimęs vyras. „Tikėtina, žmogus blogai pasijuto dėl to, kad buvo išgeriantis. Jį apžiūrėjo du gydytojai. Pacientas kurį laiką stebėtas, sekta jo būklė. Vėliau ligonis perkeltas į Reanimacijos skyrių, jį ištiko koma, paskui klinikinė mirtis ir netrukus jis mirė. Artimieji nusprendė, kad ligoninė yra kalta dėl jo mirties, ir sukėlė visus ant kojų. Manau, svarbu ir tai, kad kol buvo gyvas, tas jaunas žmogus girtavo ir mažai kam rūpėjo. O kai mirė, staiga visiems pasidarė labai svarbus ir brangus“, – samprotavo gydytoja.
Pasak D. Luotienės, mirus pacientui, viename iš rajono laikraščių ta tema buvo išspausdinti trys straipsniai. Tai, suprantama, kainavo nervų medikams, pakenkė įstaigos reputacijai. „O įdomiausia, kad, rašant tuos straipsnius, nė karto nepaklausta ligoninės administracijos ir gydančių gydytojų nuomonės“, – pabrėžė direktoriaus pavaduotoja.
Mirusiojo artimieji kreipėsi ne tik į spaudą, bet ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pastaroji, kurioje dirba kompetentingi, ypač aukštos kvalifikacijos medikai, konstatavo, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas diagnostikos ir gydymo klaidų nenustatyta. Ne gydymo įstaiga ir jos personalas kalti dėl alkoholio sukelto paciento sveikatos būklės sutrikdymo. Fatalius pakitimus organizme lėmė besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas. Jo sukelti pokyčiai (intoksikacija, hipovolemija, elektrolitų disbalansas) predisponavo tolesnių komplikacijų (infekcinių, morfologinių) išsivystymą. Tačiau ir šios komisijos išvados mirusiojo artimųjų neįtikino, tad jie dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą – velionio mama, sesuo ir sugyventinė Plungės ligoninei pateikė ieškinius, kurių bendra suma – 100 tūkstančių litų (apie 29 tūkst. eurų). Teismas, atlikęs deontologinę ekspertizę, konstatavo tą patį – ligoninės kaltės dėl vyro mirties nenustatyta, medikų klaidų nerasta.
„Byla nagrinėta ne vienerius metus. Bylinėjimasis kainavo daug laiko, pinigų, nervų. Kas už visa tai atlygins? Juolab kad paaiškėjo, jog mirusiojo artimieji ligoninę ir jos personalą kaltino be pagrindo. Dabar jau mes galėtume kreiptis į teismą ir reikalauti, kad velionio mama, sesuo ir sugyventinė atlygintų ligoninei ir materialinę, ir moralinę žalą. Gali būti, kad ir kreipsimės“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.
D. Luotienei antrino Palaikomojo gydymo ir slaugos II skyriaus vedėja gydytoja Eugenija Gaudiešienė ir Vidaus ligų skyriaus vedėjas Boleslovas Kazlauskas, papasakodami apie kitą atvejį, kai iš ligoninės reikalaujama atlyginti žalą.
Dar 2010 metais vyriškis patyrė traumą – persipjovė šlaunį, tad pateko į Plungės ligoninės Traumatologijos skyrių. Nors žaizda buvo didelė, gydytojams pavyko ją susiūti. Pasak medikų, po operacijos liko randai, juos ne kartą mėginta šalinti, tačiau vis atsinaujindavo. Sunkiai gyjantis vyriškis taip pat kreipėsi į spaudą, o paskui padavė Plungės ligoninę į teismą dėl žalos atlyginimo.
„Surinkę medicininius dokumentus, išsiaiškinome, kad pacientas įvairiausiomis ligomis serga nuo 2002 metų. Jam iš viso atlikta 17 operacijų, septynios iš jų – stuburo. 2006 metais vyrui diagnozuoti psichikos sutrikimai. Visa tai rodo, kad žmogus jau daugelį metų yra ligonis, o dėl sveikatai padarytos žalos kažkodėl kalti tie, kurie po traumos susiuvo šlaunį“, – teigė E. Gaudiešienė.
„Ir dabar mūsų laukia tas pats – kaltinimai, stresas, išlaidos, sugaištas laikas, kelionės į teismus ir taip toliau. Kreipimosi į teismus dėl žalos atlyginimo atvejų daugėja. Pacientams tai tampa savotiška tendencija – reikia pabandyti, o gal pavyks ką išpešti“, – mintimis dalijosi D. Luotienė.
