Ne paslaptis, kad kai kuriuose mažuose miesteliuose trūksta psichiatrijos specialistų. Plungėje šio stygiaus nebejaučiama – nuo rugsėjo mėnesio klinikoje Pulsas į darnų medikų kolektyvą įsiliejo psichiatras Jonas Mikaliūnas.
– Papasakokite trumpai apie save – kur gimėte, augote, mokėtės, studijavote…
– Esu iš penkių vaikų šeimos ketvirtas, abu tėvai – gydytojai. Tėtis augo Žemaitijoje, mama gimė tremtyje – Komijoje, prie Syktyvkaro. Gimiau Rokiškyje, o nuo antros klasės mano šeima persikėlė į Šiaulius, kur tėtis gavo paskyrimą vadovauti Šiaulių psichiatrijos ligoninei. Medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigiau Vilniaus universitete. Prieš metus su šeima persikėliau gyventi į Klaipėdą.
– Kodėl pasirinkote mediciną ir būtent psichiatriją? Ar sekėte tėvų pavyzdžiu?
– Stengiausi pajausti, ką iš tikro norėčiau gyvenime veikti. Nusprendžiau stoti į mediciną, nors mokykloje nei biologijos, nei chemijos rimtai nesimokiau (juokiasi). Tikriausiai šiam apsisprendimui padarė įtaką ir tai, kad abu tėvai gydytojai, o nė vienas iš vyresnių brolių ir sesuo šios specialybės nesirinko. Baigdamas medicinos studijas galvojau ir apie šeimos gydytojo specialybę – mano mama daug metų dirbo šeimos gydytoja, vėliau persikvalifikavo į radiologiją. Bet tėčio raginamas pasirinkau psichiatriją. Dabar džiaugiuosi šiuo pasirinkimu.
– Kas tai yra psichiatrija?
– Žodis „psichiatrija“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia sielos gydymą. Taigi psichiatras stengiasi padėti kenčiantiems, vidinių žaizdų turintiems žmonėms. Efektyvi pagalba suteikiama dirbant komandoje, kai kiekvienas pacientas gauna pagalbą iš to specialisto, iš kurio jos labiausiai reikia. Įsitikinau, kad kai kuriems žmonėms labai efektyvus yra medikamentinis gydymas, kitiems – psichoterapija (gydymas žodžiu, bendravimu), tretiems – socialinių problemų sprendimas.
– Kaip manote, kodėl žmonės nedrįsta kreiptis į psichiatrą? O gal taip nėra?
– Manau, jog dėl psichikos sutrikimų stigmos – diskriminacijos – dalis žmonių nedrįsta kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Tačiau aš džiaugiuosi, kad ypač jaunesnioji karta jau nebijo kreiptis pagalbos esant bėdai, supranta, kad psichikos sutrikimai tam tikra prasme yra tokie patys, kaip ir somatiniai sutrikimai – pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar cukrinis diabetas. Užsienyje žinomi žmonės nebeslepia, kad sirgo depresija, gydėsi ir pasveiko, nes visuomenė supranta, kad kiekvienas gali susirgti.
– Kokią darbo patirtį turite ir kas paskatino atvykti į Plungę?
– Studijų metais praktiką atlikau įvairiuose sostinės psichiatrijos skyriuose. Taip pat stažavausi Australijoje, privačioje psichiatrijos klinikoje Melburne. Aktyviai dalyvavau Lietuvos ir Europos Jaunųjų psichiatrų veikloje, organizavome konferencijas Vilniuje, Rygoje, Minske, Vroclave.
Baigęs rezidentūrą sostinėje dirbau vienoje iš didžiausių Lietuvos psichiatrijos ligoninių – Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Čia įgijau vertingos patirties, ypač su asmenimis, turinčiais sudėtingų psichikos sutrikimų. Taip pat studijavau psichodinaminę grupinę psichoterapiją. Uostamiestyje dirbau Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale. Taip pat dar pradėjau dirbti Palangoje ambulatorijoje ir vesti psichoterapinės grupės užsiėmimus. Supratau, kad visko nespėju ir turiu mažinti darbo krūvį. Tuo metu man pasiūlė įsidarbinti Plungės klinikoje Pulsas. Kolegė rekomendavo šį darbą akcentuodama gerą darbo atmosferą, šaunų kolektyvą, tad sutikau ir nesigailiu.
– Žinome, kad gydymo efektyvumui labai svarbus laikas. Ar tai reikšmingas veiksnys psichiatrijoje ir kokio amžiaus pacientų dažniausiai sulaukiate?
– Yra toks anekdotas: „Geriau jau verkti pas psichologą, nei juoktis pas psichiatrą.“ Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo didesnė tikimybė geriau padėti, o kai problemos įsisenėja, tai pagelbėti būna sudėtingiau. Kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės, turintys įvairių problemų.
– Kokia kreipimosi į psichiatrą tvarka?
– Pagalbos kreiptis gali ne tik klinikos Pulsas pacientai, bet ir kiti asmenys, turintys šeimos gydytojo siuntimą. Dėl priėmimo reikėtų registruotis iš anksto paskambinus į registratūrą tel. 57433.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbino Jolanta VASILIAUSKIENĖ
Nuostabu, kai dirba tokie specialistai ypač tokį atsakingą darbą