Lapkričio 13 dieną Tverų kultūros namų salėje pristatyta naujausioji buvusios lietuvių kalbos mokytojos Zofijos Vaičienės kūrybos knyga „Ant žemės delno“. Į leidinio sutiktuves susirinko gausus būrys literatės draugų, artimųjų, buvusių kolegų ir mokinių.
Renginį moderavo ir Z. Vaičienės kūrybą, sugulusią net trijose knygose, pristatė Rietavo literatė Genovaitė Česnauskienė.
Pirmąją Z. Vaičienės eilėraščių knygą „Mėnesienoje bučiuojasi gandrai“ kūrėjos vaikai išleido mamos 70-mečio proga. Ir buvo ji skirta artimųjų, draugų namų bibliotekoms.
Nemažas pluoštas literatės kūrybos spausdinta tveriškių knygoje „Yra tokia šalis Tverai“, tačiau tą penktadienio popietę daugiausia dėmesio buvo skirta naujajai knygai „Ant žemės delno“. Renginio moderatorė, apžvelgdama ją, džiaugėsi, kad šalia įprastos sandaros eilėraščių leidinyje galima rasti akrostichų ir haiku. Kvietė Z. Vaičienę susirinkusiesiems papasakoti apie šiuos kūrybos stilius, paskaityti savo kūrinių. Visi su susidomėjimu klausėsi ne tik eilių, bet ir buvusios tveriškės pasakojimų ir prisiminimų.
Popietę nuspalvino muzikinis fonas – savo atliekamas melodijas knygos autorei ir jos svečiams skyrė Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos jaunieji akordeonininkai, tarp kurių grojo ir Zofijos anūkas Aleksas. Skambiomis dainomis džiugino Pelaičių bendruomenės dainų ansamblis (vadovas Juozas Barsteiga).
Simboliška tai, kad ir renginio moderatorė G. Česnauskienė, ir J. Barsteiga – buvę Z. Vaičienės mokiniai. Sutiktuvių jaukumu rūpinosi Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filialo renginių organizatorė Irena Liškuvienė. Ir popietė buvo labai šilta – tarsi šeimos draugų susiėjimas. Pasak I. Liškuvienės, didžiulių pastangų tam nereikėjo. „Z. Vaičienė Tveruose lietuvių kalbos mokytoja išdirbo ne vieną dešimtmetį. Tarp seniūnijos gyventojų – daugybė jos mokinių ir kolegų, pažįstančių Zofiją kaip labai gerą, tolerantišką pedagogę, elegantišką ir moterišką moterį. Nesutikau nė vieno žmogaus, kuris apie savo buvusią mokytoją atsilieptų neigiamai. Z. Vaičienė užsitarnavo tveriškių pagarbą ir meilę, todėl šilti jausmai liete liejosi iš širdžių į širdis. Visiems buvo smagu susitikti ir dar kartą pasimatyti su dabar jau Gintališkėje gyvenančia buvusia tveriške“, – kalbėjo I. Liškuvienė.
Gražių žodžių kūrėjai negailėjo ir poetė G. Česnauskienė: „Be galo džiaugiuosi, kad Zofija buvo mano lietuvių kalbos mokytoja. Esu dėkinga už įskiepytą meilę gimtam žodžiui, galimybę vesti renginį ir prisiliesti prie jos kūrybos. Gera vėl sugrįžti į gimtinę, susitikti mielus žmones, paklajoti prisiminimų takais.“
Knygų autorė sulaukė Tverų seniūno Antano Zalepūgo, draugų, šeimos narių, buvusių mokinių ir kolegų sveikinimų. Na, o nuskambėjus „Giminių dainai“ visi buvo pakviesti pasivaišinti kūrėjos dukros Ritos keptais tortais ir nuoširdžiai pasišnekučiuoti prie arbatos puodelio.
