Kartais net sunku įsivaizduoti, kaip smarkiai gali keistis mūsų požiūris į, rodos, elementarius dalykus. Iš praeities semiama išmintis ir stiprybė turėtų lydėti ir vesti mus tam tikru griežtai apibrėžtu keliu vien dėl to, kad taip įpareigoja gamta. Juk mes – gamtos vaikai.
Tačiau vyrų bei moterų socialiniai vaidmenys yra nevienodi ir visame pasaulyje, ir keičiantis laikmečiui.
Smalsu, kaip lietuvaites vertina užsieniečiai? Bendrauju su daugelio šalių kolegomis. Neseniai elektroniniu paštu iš Turkijos gavau straipsnio kopiją apie lietuvaites. Galima drąsiai sakyti, kad mūsų moterimis labai žavisi ne vien tenykščiai vyrai, bet ir Turkijos žiniasklaida. Štai šios šalies spauda su baltu (tikėkimės) pavydu rašo, jog Lietuva – išsilavinusių moterų šalis.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, Lietuvos moterys – labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje. Eurostato duomenimis, 2009 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą turėjo 92,3 procento 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų, tai – aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje (Estijoje – 91,2 %, Latvijoje – 90,1 %).
Turkijos spauda pastebi, kad lietuvės laisvai dalyvauja politiniame, socialiniame gyvenime, kalba keliomis kalbomis. Yra moterų politikių, menininkių, sportininkių, įmonių vadovių. Jos puikiausiai susitvarko su savo pareigomis, stebindamos pasaulį ne tik savo protu, bet ir… grožiu! Beje, Lietuvą paveikus ekonominei krizei, Lietuvos moterys nebėgo nuo šių procesų, o drąsiai ėmėsi atsakomybės. Geriausi moterų vadovių pavyzdžiai – mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė, karatė juodojo diržo savininkė, kalbanti keliomis užsienio kalbomis bei Krašto apsaugos ministerijai vadovaujanti Rasa Juknevičienė.
Na, o Lietuvos spauda kol kas labiau paveikta artėjančių Seimo rinkimų nuotaikomis: televizorių ekranus užplūdo didžiulės, tautą sveikinančios ir geresnį gyvenimą žadančios politikų galvos. Lietuviai kantrūs, jie vėl tikisi geros valdžios.
Kitų šalių gyventojai, kuo nors nepatenkinti, imasi konkrečių, kartais drastiškų, veiksmų. Štai Vokietijoje vyksta oro linijų bendrovės „Lufthansa“ streikas. Žinoma, todėl šiek tiek vėluoja skrydžiai. Tokie argumentai, be abejo, „kerta“ per kišenę, bet gal todėl streikuojančiųjų balsas „eina į dangų“?
Lietuva – paradoksų šalis. Kol dėl keleivinio transporto pertvarkos Klaipėdoje be darbo galintys likti mikroautobusų vairuotojai keikia savivaldybės valdininkus, ruošiamos 9 mln. išeitinės kompensacijos buvusiems banko „Snoras“ darbuotojams.
Tikrumas ir tiesos ilgesys šiandieniniame pasaulyje vis labiau skverbiasi į mūsų protus ir širdis. Tikrą džiaugsmą, tikrą liūdesį keičia „pseudojausmai“ – tartum pigiai pagaminamos, greitai ir be skausmo keičiamos, lengva ranka išmetamos kaukės.
