Kodėl parko tvenkinyje gaištančios žuvys niekam nerūpi?

Tokį klausimą redakcijai savaitės pradžioje uždavė šalia Plungės parko tvenkinių, esančių greta rekonstruojamo stadiono, stoviniuojantis plungiškis Mantas. Vyras – žvejys, todėl jam, kaip ir į redakciją skambinusiam jo draugui Tomui, apmaudu matyti, kad po nuotekų tinklų avarijos, įvykusios rugsėjo 24 dieną Lentpjūvės gatvėje, kai į minėtuosius vandenis pateko nešvarumų ir dėl to ėmė dusti žuvys, praėjus nemažai laiko situacija vis dar nėra suvaldyta. To įrodymas – vandenyje plūduriuojančios ir ant kranto išmestos negyvos žuvys.

Apie tai, kad rugsėjo 24-ąją Lentpjūvės gatvėje trūko fekalinė kanalizacija ir jos turinys pakliuvo į greta esančius Plungės parko tvenkinius, buvo informuotos atitinkamos tarnybos, pradedant aplinkos apsaugos specialistais ir baigiant Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais. Būtent su pastarųjų pagalba, panaudojant tam tikras užtvaras, bandyta sulaikyti teršalų, pasirodžiusių vandens paviršiuje, plitimą.
Kaip minėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus specialistas Karolis Timofejevas, už įvykusią nuotekų tinklų avariją, pirminiais duomenimis, atsakomybė krenta uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vandenys“. Įmonė pasirūpino vietą, kur trūko kanalizacija, sutvarkyti. „Teršalai iš pradžių pasiekė vadinamąją bebravietę, iš ten nutekėjo toliau ir išsiliejo į tvenkinį. Šį procesą paspartino prasidėjęs lietus“, – aiškino specialistas.
Ir Savivaldybės administracijos specialistai, ir aplinkosaugininkai buvo nuvykę į avarijos vietą, įvertino tvenkinių būklę: surinko nugaišusias žuvis, paimti mėginiai vandens užterštumo lygiui nustatyti. Kad būtų galima priimti tolesnius sprendimus dėl susidariusios situacijos, reikia sulaukti tyrimų atsakymų.
„Nelabai galime kuo padėti šiuo metu. Tvenkinių vandens būklė ir iki šiol nebuvo labai gera. Per vasarą mes ten kokius 5–6 kartus tikrinome deguonies lygį – jis nebuvo pakankamas. Aišku, ši nuotekų tinklų avarija padėtį dar labiau pablogino. Kokia žala padaryta gamtai, dar įvertinti negalime – būtina sulaukti tyrimų rezultatų, kurie šią savaitę jau turėtų būti. Akivaizdu, kad žuvims trūksta deguonies. Jei bandytume jį išgauti dirbtinėmis priemonėmis, gal dar blogiau būtų – pakeltume iš dugno dumblą, kuris pradėtų kišti žuvų žiaunas“, – šios savaitės pradžioje komentavo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros specialistas Tadas Andriuška.
Išgirdęs, kad situacija minėtuosiuose vandenyse vargiai gerėja, galima sakyti, netgi priešingai – žuvys ir toliau gaišta, T. Andriuška neatmetė galimybės, kad dar sykį kartu su Savivaldybės administracijos direktoriumi, kitais specialistais rinksis prie šių tvenkinių ir spręs, ką daryti. „Gal vėl koks taršos židinys yra atsiradęs“, – kalbėjo aplinkosaugininkas. Juk nuo pirminės avarijos praėjo jau kuris laikas ir padėtis, jo nuomone, turėjo nors kažkiek pagerėti.
Šią dieną akivaizdu, kad parko tvenkinių žuvelėms labai trūksta deguonies – tam tikrose vietose vanduo tiesiog verda nuo į būrį susispietusių žuvų. Kaip paaiškino parke mūsų sutiktas žvejys Mantas, taip yra greičiausiai todėl, kad ten yra daugiau deguonies.
Susidariusia padėtimi suskubo pasinaudoti brakonieriai. Įrodymas – ant kranto paliktas žvejybinis graibštas: dabar tiesiogine šio žodžio prasme pasisemti kilograminės žuvies šioje vietoje itin patogu. „Tegu tik pabando, mėginsime nufilmuoti tokius žvejus“, – patikino Mantas.
Jaunas vyras nuo vaikystės meškerioja šiuose telkiniuose, todėl jam apmaudu matyti dabartinę situaciją. Plungiškis neatmeta galimybės, kad galbūt – kaip dabar linkstama manyti – ne tik „Plungės vandenys“ kalti dėl teršalų nutekėjimo į tvenkinius – aplink esama ir kitų potencialių taršos šaltinių, kad ir rekonstruojamas stadionas, kur pilna technikos… Pasigenda jis ir atidesnio aplinkosaugininkų žvilgsnio. „Kodėl, žiūrėk, jie yra greiti nubausti kokį senuką, neturintį žvejybos leidimo, už vieną žuvelę, o kai tokia nelaimė – jų negali prisikviesti“, – pyko pašnekovas.