Į „Plungės“ laikraščio redakciją kreipėsi Kuliuose gyvenantis profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas. Klaipėdos universitete dėstytojaujantis biomedicinos mokslų daktaras skundėsi kaimynais – kad šie nenaikina piktžolių, kad žiemą nuo stogo krentantis sniegas sunaikino vertingus augalus, kad jų malkinė per arti bendros ribos.
Biomedicinos mokslų daktaro laipsnį turintis A. M. Olšauskas, kaip jau minėjome, gyvena Kuliuose. Čia jis įsikūręs nuo 2002-ųjų. Kulius pasirinko, nes miestelis – žmonos gimtinė.
Savo laišką redakcijai profesorius pradeda nuo samprotavimų apie sveikatą, ligas ir ankstyvą žmonių mirtingumą. Bandydamas įveikti šią problemą, A. M. Olšauskas nuo 1995 metų Klaipėdos universiteto studentams skaito kursą „Augalų gydomosios savybės“. Tačiau sako susidūręs su problema – kad vienoje vietoje nėra sukaupti svarbiausi vaistiniai, prieskoniniai ir maistiniai augalai, turintys profilaktinių ar gydomųjų savybių. Bandydamas spręsti minėtąją problemą, profesorius sako nuo 2002-ųjų Kuliuose, savo sodyboje, pradėjęs kaupti įvairius augalus. Dabar jų turįs jau apie 200 rūšių.
Anot A. M. Olšausko, jo sodyba, kurioje kaupiama vaistinių, prieskoninių ir maistinių augalų kolekcija, ribojasi su Navickų sodyba. Kaip pasakojo A. M. Olšauskas, ankstesnieji sodybos šeimininkai prieš kelerius metus mirė. Turtą paveldėjo keturi vaikai, kurie esą apleido aplinką, nenaikina piktžolių. „Sodybos naudotojas p. Saulius Navickas nešienauja žolės ir taip platina piktžoles po vaistinių, prieskoninių ir maistinių augalų kolekciją“, – savo laiške redakcijai rašė profesorius.
Kai nuvykome pas A. M. Olšauską, jis kaimynams išsakė ir daugiau pretenzijų – kad aną vasarą šie sklypo paribyje dirvos paviršiuje buvo užkasę negyvą veršį, kurį iškasti ir utilizuoti privertė aplinkosaugininkai, kad jų ūkinio pastato priestatas – malkinė – ant sklypo ribos (ar net šiek tiek „įlipa“ į svetimą pusę).
Ypač daug žalos A. M. Olšauskui esą pridarė sniegas, nuo malkinės stogo slinkęs ir kritęs tiesiai ant augalų. Profesorius vardijo, ko netekęs: juodauogio šeivamedžio, kininio citrinvyčio, margalapės aktinidijos, juodojo eleuterokoko, meškinio česnako, kanadinės auksašaknės, kininio ženšenio ir kt. Profesorius skaičiuoja patyręs 1 959 litų nuostolį. Ant sklypo ribos pastatyta malkinė žalinga dar ir tuo, kad lyjant nuo stogo į A. M. Olšausko sklypą priteka daug vandens. Kadangi vanduo bėga per asbestinį šiferį, jis dar ir nuodingas. „Palaistyti“ tokiu vandeniu augalai esą nebetinkami naudoti. „Anais metais nuo stogo vandens bėgo tiek, kad turėjau netgi griovį iškasti jo pertekliui nuleisti“, – pasakojo vyriškis.
Paklaustas, ar bandė tartis su kaimynais, ar išsakė jiems kada savo priekaištus, A. M. Olšauskas atsakė, jog taip, tik kaimynai esą į tai jokio dėmesio nekreipia. Ir raštų jis ne vieną parašęs – ir į Kulių seniūniją, ir savivaldybės vicemerui, be to, žodžiu ir į statybos inspektorių kreipęsis. Anot profesoriaus, taip elgdamiesi, kaimynai kenkia ne jam asmeniškai, o į mokslo ratus pagalius kaišioja. Ir tai esą blogiausia.
Aiškindamiesi, dėl ko kaimynai konfliktuoja, pakalbinome ir sodybą paveldėjusius brolius Kęstutį ir Saulių Navickus. Anot K. Navicko, jis sodyboje gyvenąs, bet aplinka nesirūpinantis – dėl silpnos sveikatos. Apie kaimyno pretenzijas K. Navickas žino, tačiau mano, jog jos nepagrįstos.
Kito brolio S. Navicko teigimu, visos pretenzijos prasidėjusios po tėvų mirties. „Kodėl kaimynas nieko nesakė, kol tėvai buvo gyvi, kodėl tik dabar ėmė priekaištauti. Juk tie pastatai metų metus stovi ir iki šiol neužkliuvo. Griauti jų tikrai neketinu, nes esame keturi savininkai“, – kalbėjo S. Navickas. Pastarasis sakė nesuprantąs, kuo kaimynui neįtinka, ir jo pretenzijų nepriimąs. Nei dėl malkinės, nei dėl piktžolių. „Pernai aš toje pievelėje gyvulius ganiau. Neįtikau, aplinkosaugininkus iškvietė. Dabar neganau, bet ir vėl negerai. Kiaulpienių skabyti tikrai nesiruošiu, ateis laikas, nušienausiu“, – sakė kuliškis.
Kokia katė perbėgusi tarp kaimynų, nesupranta ir Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė. Nei apie vieną, nei apie kitą žmogų nieko blogo pasakyti negalinti, tačiau ko jiedu nesutaria, nežinia. Matyt, paprasčiausiai skiriasi požiūris. Seniūnė sakė neseniai taip pat gavusi A. M. Olšausko laišką. Reaguodama į skundą, šios savaitės pabaigoje žadanti nuvykti į vietą ir pabandyti kaimynų konfliktą išspręsti.
