Pasak Plunges rajono aplinkos apsaugos agenturos vedejos Irenos Latakaites, tai buvo darbingi metai. Rajono aplinkosaugininkai turi kuo pasidžiaugti.
Vienas iš didžiausiu džiaugsmu – jau eksploatuojamas naujasis Jerubaiciu kaime esantis savartynas. Dar neseniai i ji UAB „Valda” veždavo buitines atliekas tik iš Plunges savivaldybes gyventoju konteineriu, o dabar jis tapo Telšiu apskrities regioniniu savartynu. Irengtas puikiai. Greta pastatyta žalienu surinkimo aikštele. Dabar cia vežamos šakos, lapai, ivairios organines puvancios atliekos.
Kitas aplinkosaugininku džiaugsmas – Plungeje ir Rietave pastatyti nauji nuoteku valymo irenginiai. Jie buvo, bet neišvalydavo biogeniniu, veži sukelianciu teršalu (azoto, fosforo).
Agenturos viršininke prašo, kad gyventojai kuo skubiau jungtusi prie naujai irengtu kanalizacijos tinklu. Apsivalys musu gamta. O tie, kurie, nepaklus raginimui, susilauks baudu.
Džiaugiamasi ir tuo, kad iš Šateikiu pesticidu sandelio išvežta 55,4 tonos LAB „Litoda“ cheminiu nenaudojamu medžiagu.
Atlieku tvarkymas – visos šalies prioritetas. Džiaugtis yra kuo, taciau nemažai ivairiu atlieku lieka gamtoje. Aplinkosaugininku galvos skausmas – nera igyvendinta atlieku tvarkymo sistema. Iš gyventoju butina surinkti ne tik komunalines, bet ir visas pavojingas atliekas (akumuliatorius, baterijas, atgyvenusia elektronine technika, televizorius, šaldytuvus ir daugybe kitu), statybini lauža, puvancias medžiagas.
Kita beda – nebereikalingos padangos. Šiek tiek ju išvežama i Naujaja Akmene, su kuria Aplinkos ministerija yra sudariusi sutarti, bet daug kur metosi tiesiog pakelese. Savivaldybe turi galimybe finansuoti ju išvežima.
Taip pat didžiule problema – statybinis laužas. Keicia žmogus savo namo stogo danga ir neturi kur padeti šiferi. Aplinkosaugininke pataria ji sudeti i kruva ir išsikviesti „Valdos” atstovus – jie pasiims. Tiesa, už tai reikia sumoketi 100 litu, bet žmogus gaus pažyma, ir išlaidos gal bus kompensuotos.
Plunges aplinkos apsaugos agentura kontroliuoja 30,5 tukstancio ha privaciu mišku. Yra 9,5 tukstancio ha sklypu. Dirba keturi miškininkai. Jie pernai surenge 48 reidus. Nustatyti 62 pažeidimai. Nubausta 19 mišku savininku. Taciau, kaip „Plungei” sake I. Latakaite, mišku savininkai tapo kur kas samoningesni. Antai pernai be leidimo iškirsta tik 44,1 kub. m medienos. Daugelis suprato miško verte, iš jo gaunama nauda. Tik dar yra žmoniu, kurie teršia miška. Regis, visur yra šiukšlines, taciau atliekos išmetamos pamiškeje…
Nemažai pasidarbavo ir gyvosios gamtos prižiuretojai, medžiokles klausimais besirupinantis inspektorius Nerijus Ablingis ir žukle – Rokas Šatkus.
Agenturos darbuotojai turi reikalu su 28 (Plunges ir Rietavo savivaldybes) medžiokles klubais ir bureliais. Pernai nustatyti 47 pažeidimai. Dauguma iš ju, kaip sake N. Ablingis, – smulkus. Patikrinti visi septyni aptvarai žverims laikyti.
Kaip informavo R. Šatkus, valstybe yra išnuomojusi 15 vandens telkiniu, iš ju 10 – Plunges medžiotoju ir žveju draugijai, Rietave – 5. Žvejams tikriausiai idomu tai, kad šlakiukais ižuvintos Minijos ir Sausdravo upes. Ju ileista 13 000 (10-15 cm ilgio). Karpiai, lydekos ir kitos žuvys suleistos i daugeli kitu vandens telkiniu.
Apie aplinkosauga butu galima kalbeti ilgai. Pernai surašyti 375 imoniu, UAB, ukininku valdu patikrinimo aktai. Nustatyti 193 pažeidimai. Pažeidejai sumokejo 26,065 tukstancio litu. Surengtos akcijos „Miškas” ir „Lašiša”. Peržiureti ir suderinti 284 projektai.
Taigi aplinkosaugininkams metai buvo tikrai darbingi. Yra sriciu, kuriose jiems darbo niekada nepritruks. Taciau medžiotojai ir žvejai gali ir privalo pasistengti medžioti ir žuklauti, nepažeisdami istatymu, – bent jau toje srityje aplinkosaugininkams darbo sumažetu. To „Plunges” laikrašcio puslapio „Gamta. Medžiokle. Žukle” skaitytojams ir linkiu!
