Šiais laikais užėję į bet kurį prekybos centrą be vargo galime įsigyti gražių, lygia odele, blizgančių obuolių. Kaimo moterėlės parduodami šie vaisiai savo išvaizda nevilioja, tačiau tikras jų kvapas maloniai kutena nosį. Su malonumu sukrimtę obuolį, retas kuris iš mūsų pagalvojame, o kokius obuolius valgė mūsų seneliai ir proseneliai.
Praėjusią savaitę Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP) organizavo nuotolinę konferenciją „Istoriniai sodai“. Jos dalyviai turėjo galimybę bent mintyse pasivaikščioti po Platelių dvaro parką ir sodą.
Pirmieji sodo atkūrimo žingsniai
Kaip sakė konferencijos moderatorė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė, šiemet parkas švenčia gyvavimo 30-metį, o sukaktį norėjosi paminėti prasmingai. Tad ŽNP direktorius Ramūnas Lydis pasiūlė atkurti senąjį Platelių dvaro sodą. „Kai pradėjome žiūrėti, kokių reikės sodinukų, buvome labai nustebę, kad norint atsodinti senovinį sodą teks pirkti laukinių obelų sodinukus ir vėliau juos skiepyti“, – kalbėjo A. Kuprelytė.
Kad į šios idėjos įgyvendinimą įsitrauktų ir visuomenė, buvo surengta profesionalių menininkų ir Platelių meno mokyklos pedagogų bei mokinių kūrybinė stovykla. Prisidėjo ir nemažai Platelių bei kitų vietovių gyventojų, kurie ne tik parėmė finansiškai, bet ir dalyvavo sodo atkūrimo procese. „Fiksavome, pasidarėme planelį ir nutarėme, kad ateityje medelių savininkai bus paviešinti. Galima sakyti, jie turės savo vardinius medelius“, – apie savotišką padėkos išraišką rėmėjams kalbėjo ŽNP specialistė. Kitais metais numatomas pasodintų obelaičių skiepijimas.
Be sodo atkūrimo, yra dar viena tema, apie kurią reikėtų pagalvoti – Platelių dvaras neapsiėjo ir be gėlynų. „Yra pas mus senovinių rožių, „pabėgusių“ į miestelį. Kadangi gyventojams jos patiko, per dvare tarnavusius žmones ar kitais keliais jie gavo daigų. Kai kuriose Platelių sodybose tebeauga senovinės dvaro rožės“, – gerai nuteikė A. Kuprelytė.
Specialistė priminė šiek tiek istorijos. Platelių dvaro rūmai išsiskyrė tuo, kad buvo mediniai, turėjo dvi oranžerijas. Dvare dirbo sodininkas. Jis užrašė savo prisiminimus. Ankstesnis sodas buvo visai šalia rūmų, vėliau nukeltas į ūkinę zoną ant kalvelės. Pašlaitėje buvo inspektai sodinukams auginti. Iš išlikusių fotografijų galima daryti išvadą, kad tarpukariu Platelių dvaro sodininkas džiaugėsi oranžerijoje išaugintu puikiu vynuogių derliumi.
Plateliuose yra išlikę ir sutvarkyti keli dvaro pastatai. Arklidėse veikia Užgavėnių kaukių muziejus, svirne – įvairios ekspozicijos ir keičiamų parodų salė, dvaro rūsyje – Tradicinių amatų centras. Rūmai sudegė 1943 metais, didžioji dalis ūkinių pastatų sunyko. Oficinoje įrengtuose butuose gyvena žmonės. Na, o pačiame parke yra trys gamtos paminklai: Platelių liepa, Platelių vinkšna ir storiausias Lietuvoje uosis – Raganos uosis, kuriam jau daugiau nei 200 metų.
Dvaro sodo obelys auga ir dabar
Projektą, kaip sutvarkyti Platelių dvaro parką, atkurti sodą, parengė projektuotojas Aurimas Vengris. Pasak jo, parkas yra padalytas į dvi dalis: sodo ir parko. Parko dalyje pastebėti kaštonų, liepų, klevų alėjų likučiai, atkurti ąžuolų ir eglių fragmentai. Rasta ir mūsų kraštams nebūdingos augmenijos: europinis maumedis, tujų, alyvų, jazminų ir kt. Sodo dalyje aptikta likusių obelų, trešnių, slyvų, vyšnių.
Architektas teigė, kad istorijai įamžinti ir įprasminti būtų gerai centrinėje rūmų aplinkoje iš želdinių suformuoti parterį, užkonservuoti išlikusius pamatus, želdiniais pažymėti buvusius pastatus, kad būtų pabrėžta jų svarba. Visoje teritorijoje želdiniais suformuoti erdves, sukurti jaukumo akcentų, sudaryti takų maršrutus panaikinant vėliau atsiradusius netradicinius takus. Žinoma, reikėtų tvarkyti visų keturių dvaro sodybos teritorijoje esančių tvenkinių pakrantes, atkurti gėlynus, sutvarkyti išlikusias alėjas.
Kalbėdamas apie sodo dalies atkūrimą A. Vengris kokio nors stebuklo neįvardijo – tik sodinti obelis, vyšnias, trešnes, slyvas. Taip pat rekomenduojama sode suformuoti takų sistemą. Svečias pateikė nemažą sąrašą senovinių vaismedžių veislių, kurios galėtų atgimti Platelių dvaro sodyboje. Obelys – ‘Baltasis alyvinis’, ‘Beržininkų ananasas’, ‘Auksinis renetas’, ‘Lietuvos pepinas’, ‘Montvilinis’, ‘Rudeninis dryžuotasis’, ‘Sierinka’, ‘Žemaičių grietininis’. Kriaušės – ankstyvoji dūlė, ‘Citrininė’, ‘Vasarinė sviestinė’. Slyvos – ‘Vietinė geltonoji’, ‘Kryklė’. Vyšnios – ‘Vietinė rūgščioji’, žagarvyšnė. Trešnės – ‘Žemaičių geltonoji’, ‘Žemaičių juodoji’, ‘Žemaičių rožinė’.
1825 metų Platelių dvaro inventorinėje knygoje rašoma, jog sode buvo 253 obelys, 18 kriaušių, 26 slyvos. „Iš šių skaičių turėtume suvokti, kad ir tais laikais dvaro sodas buvo nemažas“, – sakė A. Kuprelytė. Be to, 1999 m. išleistoje Platelių monografijoje pažymėta, jog senieji plateliškiai kalbėjo, kad dvaras inicijavo mokymus, kaip reikia skiepyti obelis.
„O Antanas Bernatonis papasakojo, kad, vykstant perversmams, jo tėvelis iš dvaro gavo obelų sodinukų, o tos obelys sodyboje auga iki šiol. Matome, kad dvaras turėjo teigiamą įtaką sodų veisimui visame regione“, – reziumavo ŽNP specialistė.
