Laukėm – sulaukėm, ėjo – praėjo. Čia aš apie visą Lietuvą ant blakstienų pastačiusį „EuroBasket 2011“ arba Europos vyrų krepšinio čempionatą. Laukėm tikrai ilgai – metų metus buvo kartojama apie į Lietuvą atkeliausiantį įstabų sportinį renginį. Jam ir naujas arenas Lietuva statė, ir turimas sporto bazes iš paskutiniųjų gražino, dailino. Sulaukę džiaugėmės, kone visi trys milijonai aistruoliais tapom – sekėm varžybų tvarkaraščius, vakarus aukojom televizijai ir sirgom, oi, kaip sirgom už savąją rinktinę: už taiklius kablius – kėlėm į dangų rankas, jei nevyko – prakeikėm – rusiškai, lietuviškai ar net angliškai „lūzeriais“ išvadinom.
Čempionatas baigėsi ir tuoj tuoj pradės grimzti užmarštin, bet kol kas juo tebegyvenam – negalim pamiršti Šarūno Jasikevičiaus ir jaunojo Jono Valančiūno „dueto“, menam, kaip įspūdingai paklupdėm turkus ir lyg prakeiksmą tebekartojam – „makedonai“. Tai tie, kurie užkirto mums kelią į finalą ir atėmė galimybę sekmadienio vakarą vietoj Ispanijos himno išgirsti lietuviškąją „Tautinę giesmę“.
Penktoji vieta – štai kas mums liko iš to čempionato. Optimistas pasakytų – patekom į geriausiųjų penketuką, gavom galimybę dalyvauti atrankoj į Londono olimpiadą. Puiku gi! Skeptiko nuomonė – nusiritom, iki penktos vietos nusiritom… Nors po makedonų dar pelnėm dvi pergales, jos tikrai nebuvo nei džiugios, nei saldžios. Lyg lygintume medų, kurį galėjome kopinėti sekmadienį, su vos saldinta arbata, kurią iš bėdos gėrėm šeštadienį.
Čempionato nauda: Lietuvai – populiarumas, teigiami vertinimai, galimybė rengti kitas didžias krepšinio šventes; krepšininkams – atranka į olimpiadą, išgarsėjimas ir galimybės kopti karjeros laiptais, didmiesčių verslininkams – pelnas ir teigiami garsenybių atsiliepimai firmų „Svečių knygose“.
O man? Kas man – paprastai, Plungėje gyvenančiai lietuvei iš to čempionato? Analizuoju ir konstatuoju – nauda didžiulė. Aišku, ne materialinė, ne apčiuopiama, o kita – dvasinė. Tam čempionatui jaučiuosi dėkinga už pažadintus patriotiškumo, vienybės su tauta, pasididžiavimo savo nacija jausmus. O kad taip dažniau! Kad taip – visada! Kad visi – Seime, Vyriausybėje, Savivaldybėse, verslo įmonėse vadovautųsi tuo, ką čempionato dienomis giedojo: „Vardan tos Lietuvos“. Deja…
Čempionate dalyvavę užsieniečiai mūsų ilgai nepamirš: vieningi, galingi, aistringi. Buvome giriami ir kaip saugi šalis. Manau, tomis dienomis visa teisėsaugos ir teisėtvarkos vadovybė meldėsi: kad tik nieko nenutiktų, kad tik nieko nenutiktų. Laimei, incidentų išvengta. Ir ačiū Dievui, nes ką apie mus būtų pagalvoję užsieniečiai, išgirdę, kad Lietuvoje įmanoma įsliūkinti į policijos komisariato kiemą ir padegti tarnybinius pareigūnų automobilius. Toks akibrokštas šalies teisėsaugai suduotas Kupiškyje, sekmadienio naktį, jau baigiantis Europos vyrų krepšinio čempionatui. Še tau ir saugi šalis…
