Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip 30 proc. Apie būtinybę vienytis kalba ir patys kooperatininkai, kurie teigia, jog telkiantis bendrai veiklai galima išgauti didesnį sinerginį efektą ir išgelbėti Lietuvos pieno sektorių.
Kooperatyvai Lietuvoje
Kaip teigia žemės ūkio specialistai, tiek ilgametė kooperatinių įmonių veiklos užsienio šalyse raida, tiek kooperatyvų veiklos patirtis mūsų šalyje rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis kooperatyvai ūkininkams, ypač smulkiesiems ir vidutiniams, teikia neabejotiną naudą. Kooperacija žemės ūkyje yra ypač svarbi smulkiųjų ūkininkų išlikimui ir jų veiklos plėtrai. Deja, bet Lietuvoje kooperatyvai kol kas nėra labai stiprūs. 47 proc. Lietuvoje įsteigtų kooperatyvų veikia ilgiau nei 10 metų, tačiau į kooperatyvus jungiasi nedaug narių, pvz., po daugiau nei 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų, o daugiausia yra turinčių iki 10 narių – net 72 proc. Vis dėlto, anot specialistų, pastaraisiais metais mūsų šalyje žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo nuosekliai augo. Pažymėtina, kad dabar į kooperatyvų veiklą įsitraukia jau ne tik smulkieji, bet taip pat ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Dėl šių aplinkybių kooperatyvų narių sudėtis keičiasi gera linkme, kooperatyvų veiklos apimtys sparčiai didėja. Šis procesas stiprina kooperatyvus, o grįžtamuoju ryšiu stiprina ir jų narius.
Tam pritaria ir kooperatyvų vadovai, kurie paklausti apie kooperacijos naudą visada pirmiausia įvardija privalumus jos nariams.
Kuo tolyn, tuo geryn
Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pamario pienas“ direktorė Edita Katutienė pasakojo, kad jų kooperatyvas buvo įsteigtas 2002 metais. Mintis burtis draugėn kilo septyniems žemdirbiams iš Šilutės rajono Rusnės salos, trims iš Uostadvario kaimo ir keturiems iš Rusnės miestelio. Šiuo metu, pasak pašnekovės, vadovavimą kooperatyvui perėmusios 2004 m., jie vienija apie tris šimtus narių, o per dieną bendrovė surenka apie 50 tonų pieno.
„Dabar yra gerai – turime savo bazę, penkis pienvežius, dvi perpylimo stotis, dirbame ne tik su Lietuvos bendrovėmis, bet ir su užsienio šalimis, teikiame paslaugas savo nariams: autoserviso, buhalterijos, –
džiaugėsi E. Katutienė. – Be to, aprūpiname savo kooperatyvo narius visais žemės ūkiui reikalingais dalykais – plėvelėmis, tinkleliais, kombinuotaisiais pašarais ir kt. Dėl didesnių kiekių kooperacija labai naudinga tiek perkant, tiek parduodant. Mes savo nariais rūpinamės, stengiamės suteikti jiems kuo daugiau informacijos ir kitos reikiamos pagalbos. Susikooperavus yra lengviau, nes yra kas padeda ar pataria.“
Geresnei ateičiai – vienijimasis
Pieną, E. Katutienės teigimu, kooperatyvas parduoda per UAB „Pieno partneriai“. Kaip sakė vadovė, ši antro lygio kooperacijos pieno gamintojų organizacija susikūrė 2019 metų pradžioje ir ją sudaro 8 stambūs ūkininkai bei 3 kooperatyvai: ŽŪKB „Pieno gėlė“, „Pamario pienas“ ir kupiškėnų „Pienininkai“. Grupei įsisteigti patvirtinta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“. „Padarėme namų darbus ir supratome, jog turi kooperuotis ne tik patys pieno gamintojai, bet turi jungtis ir patys kooperatyvai, – tvirtino direktorė. – Tai būtina dėl pieno pardavimo geresnėmis sąlygomis, o pagrindinis tikslas yra konkurencinga ir rentabili pieno kaina. Daug mūsų ūkininkų gyvena vien iš pienininkystės ūkio, neturi jokių kitų pajamų, todėl jiems tai – labai svarbu.“
Anot E. Katutienės, jei Lietuvoje nebūtų kooperatyvų, perdirbėjai naudotųsi tuo, jog nėra kam atstovauti smulkiųjų pieno ūkių interesams, todėl siūlytų mažesnę pieno kainą. Taip išliktų tik patys atspariausi ir kantriausi ūkininkai, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be pieninės galvijininkystės. „Juk visa ūkio sėkmė susideda iš kainos – tai yra pajamų, – kalbėjo „Pamario pieno“ vadovė. – Visi nori parduoti brangiau, o nusipirkti pigiau ir kad gaunamos paslaugos ar prekės kainos ir kokybės santykis būtų adekvatus.“
Naudojosi parama
Pasak pašnekovės, 2018 metais kooperatyvas teikė paraišką Europos Sąjungos paramai gauti pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Šiomis lėšomis 2019-ųjų rugpjūčio pradžioje buvo įsigyti 2 modernūs pienvežiai, kuriuose telpa net po 10–11 tonų pieno. Šios transporto priemonės, E. Katutienės teigimu, yra stipri paspirtis kooperatinei bendrovei.
ES paramos lėšomis, anot direktorės, savo transporto bazę stiprino bei plėtė ir „Pieno partneriai“. „Savaime ir mums nuo to geriau, nes esame šio junginio dalis“, – kalbėjo pašnekovė.
Sąnaudos didelės, pelnas – mažas
Kito „Pieno partnerių“ nario kooperatyvo „Pienininkai“ direktorius Vytautas Klidzio pasakojo, jog Aukštaitijoje, Kupiškio rajone, įsikūrę „Pienininkai“ gyvuoja jau dešimt metų, o jų narių ir pieno statytojų ratas apima jau tris rajonus: Kupiškio, Pasvalio ir Biržų. Pieną kooperatyvui pristato apie 370 pieninės galvijininkystės ūkių, o narių yra apie 140. „Turime apie 17 stambiųjų ūkių, kurie kasdien pristato apie 2–3 tonas pieno, bet yra ir tokių, kurie per dieną primelžia tik 5–10 litrų“, – sakė direktorius.
„Pieno surinkimo sąnaudos labai didelės, nes reikia samdyti pieno surinkimo punkto vedėją, vairuotojus, kainuoja pieno tyrimų atlikimas, nepigiai atsieina ir paties punkto įrengimas, automobiliai pienui vežti, – vardijo V. Klidzio. – Štai todėl ir galime pasiūlyti geresnę pieno supirkimo kainą savo nariams. Smulkiesiems pienininkams dėl to liūdniau, bet jei jie susikooperuotų, būtų visai kas kita.“
Prašo pažymų
Pašnekovo teigimu, pieno sektoriaus ateitis Lietuvoje kol kas atrodo gana nelengva, nes smulkiųjų pienininkystės ūkių savininkai sensta, jų sparčiai mažėja, be to, dėl didelių sąnaudų jiems darosi nenaudinga veikti. „Bet jei jie kooperuotųsi, būtų labai gerai, – vėl patikino V. Klidzio. – Teko neseniai matyti tyrimą, kurio rezultatai rodo, jog rentabilūs ir gyvybingi gali būti tik ūkiai, laikantys apie 150 karvių.“
Direktorius džiaugėsi, jog Žemės ūkio ministerija skatina kooperuotis ir kooperatyvo nariams suteikia papildomų atrankos balų vertinant paramai gauti teikiamas paraiškas. „Štai dabar buvo skelbiamas paraiškų priėmimas smulkiesiems galvijininkystės ūkiams, todėl nemažai mūsų ūkininkų prašė pažymų apie tai, kad jie yra kooperatyvo nariai“, – kalbėjo V. Klidzio.
Kartu – didesnė jėga
Pašnekovas itin patenkintas tuo, jog „Pienininkai“ susivienijo su dviem kitais kooperatyvais ir keliais stambiaisiais pieno ūkiais bei susijungė į „Pieno partnerius“. „Mes visi kartu surenkame didelį kiekį pieno, todėl galime kitaip kalbėti su perdirbėjais, kelti pieno kainą“, – teigė V. Klidzio.
Be to, naujoji bendrovė, pasak direktoriaus, gavo paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą ir įsigijo naują pienvežį, kurio jie, kaip atskiras kooperatyvas, nebūtų galėję nusipirkti, nes būtų buvę per smulkūs tokio dydžio paramai gauti.
Dabar, anot pašnekovo, jie pieną parduoda „Rokiškio pienui“, „Marijampolės pieno konservams“, Lenkijos bendrovėms. „Lenkai mielai perka lietuvišką pieną, – aiškino direktorius. – Išeina kuriozas, kad mes vežame pieną ne į už 30 kilometrų esančią „Rokiškio pieno“ bendrovę, o 800–900 kilometrų į Lenkiją. O „Rokiškio pienas“ perka pieną iš Lenkijos. Viskas dėl kelių centų. Yra, kaip yra. Viską lemia kaina.“
Skiriama daugiau balų ir didesnė parama
Pabrėžtina, jog visų žemės ūkio sektorių kooperatinės bendrovės turi didesnes galimybes gauti ES paramą. Įgyvendinant KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ bei priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ kooperacija skatinama suteikiant projektų atrankos balų į paramą pretenduojantiems žemės ūkio kooperatyvams ar jų nariams. Taip pat pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, siekiantiems gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 proc. punktų (gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose), o pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ paramos intensyvumas pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, yra padidintas 10 proc. punktų ir yra 50 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų.
Norintys steigti kooperatyvą turėtų žinoti, jog KPP priemonė „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ yra tiesiogiai skirta žemdirbių (žemės ūkio sektoriaus juridinių asmenų, sudarytų iš dalyvių pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų) kooperacijai skatinti teikiant paramą gamintojų grupėms ir organizacijoms įsisteigti.
Etaplius nuotr.
Užs. Nr. I-421
