Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas svarstė Plungės kultūros centro pateiktą prašymą leisti didinti įstaigos teikiamų paslaugų kainas.
Pasak kultūros centro direktoriaus Romo Matulio, tos pačios paslaugų kainos galioja jau dešimt metų – tvirtintos 2001-aisiais, koreguotos 2003 metais. Nenuostabu, kad prieš dešimtmetį patvirtinti įkainiai nebeatitinka šiandieninių kainų – jie gerokai per maži. Taigi laikas juos didinti.
Prašoma patvirtinti tokias kultūros centro patalpų nuomos kainas: koncertų salė su koncertiniu apšvietimu – 150 Lt už valandą, be apšvietimo – 100 Lt, kamerinė ir parodų salės – 50 Lt, mažoji salė – 100 Lt, repeticijų auditorijos – 30 Lt.
Prašoma didinti ir bilietų į renginius, kuriuos organizuoja pati įstaiga, kainas: parodų – 1-5 Lt asmeniui (tiksli kaina būtų nustatoma, atsižvelgiant į konkretų renginį), edukacinių užsiėmimų – 3-15 Lt, renginių vaikams – 3-15 Lt, renginių suaugusiesiems – 5-50 Lt, proginių renginių – 20-100 Lt.
Mokamų meno kolektyvų nario mokestis būtų: liaudiško ir tautinio žanrų kolektyvų – 10-20 Lt vienam asmeniui mėnesiui, pramoginio žanro – 15-30 Lt.
Prašomi kitų paslaugų įkainiai: kostiumo nuoma – 25 Lt (parai), koncertinė ir pramoginė programa – 100-2 000 Lt, tarpininkavimo ir bendradarbiavimo paslaugos, organizuojant įvairias kultūrines veiklas – 5-25 proc. nuo organizuojamos veiklos pajamų, bilietų platinimas – 1-5 proc. nuo pajamų.
Komiteto nariai didesniems įkainiams neprieštaravo. Esą natūralu, kad, dešimt metų nekitę, dabar jie didėja. Prieš pasisakė tik Vytautas Jonutis: „Man nepatinka kainų intervalai. Aš čia įžvelgiu diskriminavimą.“ Kitų komitetų narių nuomone, prašymą reikia teikti Savivaldybės tarybai, tegul ji ir sprendžia – leisti didinti įkainius ar ne.
Anot R. Matulio, didesnes kainas diktuoja paslaugų sąnaudos, materialieji ir žmogiškieji ištekliai, kolektyvo vadovo profesionalumas, kolektyvui keliami meniniai uždaviniai, meninio žanro populiarumas ir kiti veiksniai. Patalpų nuomos dydis nustatytas, remiantis atlikta kelerių metų poreikio ir galimybių stebėsena, atsižvelgiant į realią situaciją bei paklausą.
