Kasmet rugsėjo mėnesį visa Lietuva mini Europos paveldo dieną. Ne išimtis ir mūsų rajonas. Plungiškiai kiekvieną kartą šią dieną pažymi vis kitoje vietoje. Taigi rugsėjo 16-ąją Europos paveldo dienos renginiai vyko Žemaičių Kalvarijoje ir Šarnelėje.
„Žinojimas savo šaknų, iš kur esi kilęs, – didelė pamatinė vertybė“
„Kai ruduo, tai ir važiuojame į vietas, kuriose yra kultūros paveldo objektų. Šiais metais Europos paveldo dienos tema „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. O rajone vargu ar rasi kitą tokią bendruomenę, kuri taip sutelktai prižiūrėtų, atstatytų paminklus kaip „Gardai“ ir Šarnelės kaimo bendruomenė“, – susirinkusiesiems Žemaičių Kalvarijoje, prie kultūros centro, kalbėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė Vitalina Šidlauskienė.
Į renginį atvykusius ne tik Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus, bet ir Alsėdžių, Plungės „Saulės“ gimnazijų, Plungės „Ryto“, Akademiko Adolfo Jucio pagrindinių mokyklų mokinius, pedagogus ir kitus istorijai neabejingus žmones sveikino meras Audrius Klišonis. „Žinojimas savo šaknų, iš kur esi kilęs, – didelė pamatinė vertybė, ant kurio gali statyti savo ateitį“, – akcentavo jis. Savivaldybės vadovas džiaugėsi, jog kalvariškiai savanorišku darbu prisideda prie to, kad būtų išsaugoti kultūros paveldo objektai.
Po iškilmingo Europos Sąjungos vėliavos pakėlimo žodį tarė Žemaičių Kalvarijos mažosios bazilikos rektorius kanauninkas Jonas Ačas. „Ko gero, Žemaičių Kalvarija gerai žinoma, bet nelabai pažįstama. Tad linkiu jaunimui gerų įspūdžių ir kad gautos žinios sudarytų vaizdą, koks šis kraštas buvo, kokios asmenybės čia gimė, gyveno ir dirbo“, – kalbėjo dvasininkas.
Susirinkusiuosius sveikino ir Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus. Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vedėjas Antanas Eičas gimtadienio proga V. Šidlauskienei įteikė padėkos raštą, pasirašytą departamento direktorės Dianos Varnaitės.
Gardai, Naujoji Jeruzalė, Varduva, Žemaičių Kalvarija
Vėliau renginio vedimą į savo rankas perėmęs Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas pasakojo, kad viena iš jo vadovaujamos organizacijos veiklos sričių yra kultūros paveldas.
Mokiniams, pedagogams, miestelio gyventojams B. Kleinauskas priminė, kad pirmasis Žemaičių Kalvarijos pavadinimas buvo Gardai. Istorijos šaltiniuose pirmąsyk jis paminėtas 1253-iaisiais. 1639 metais vyskupas Jurgis Tiškevičius pastebėjęs, kad Žemaičių Kalvarijos reljefas panašus į Jeruzalės, ir nutaręs čia atkartoti Kristaus kančios kelią. „Pėdomis išmatavo atstumus nuo vienos vietos iki kitos Šventajame mieste ir tą patį padarė Žemaičių Kalvarijoje. Lyg atkartodamas Jeruzalę“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas. Tada Gardai buvo pervardyti į Naująją Jeruzalę, tačiau šis pavadinimas neprigijo. Po kelerių metų miestelis tapo Žemaičių Kalvarija.
Pasak B. Kleinausko, toje vietoje, kur dabar stovi Atminties koplyčia, kadaise stovėjo bažnyčia, netgi kalbėta, kad čia palaidotas J. Tiškevičius. „Buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai, bet iki šiol nežinoma, kur amžino poilsio atgulė vyskupas“, – dėstė bendruomenės pirmininkas. Pačioje koplyčioje – medžio raižiniai, fotografijos, įamžinantys tų žmonių, kurie visais laikais saugojo šį statinį, neleido jo nugriauti, atminimą.
Tarybiniais laikais Žemaičių Kalvarija buvo pavadinta Varduva. Tokia upė teka per miestelį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žmonių prašymu miesteliui sugrąžintas Žemaičių Kalvarijos vardas.
Kaip pasakojo B. Kleinauskas, vienuolių dominikonų įsteigta pradžios mokyklėlė palaipsniui išaugo į gimnaziją. Joje mokėsi Motiejus Valančius, Simonas Daukantas.
Pagerbtos Žemaičių Kalvarijos iškilios asmenybės
Lyg pratęsdamas mintį apie žmones, gyvenusius Žemaičių Kalvarijoje, Telšių kunigų seminarijos prorektorius Andriejus Sabaliauskas priminė, kad šiemet minimos 215-osios vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metinės.
Kalbėdamas apie šią asmenybę, kuri savo pėdsaką paliko ir Žemaičių Kalvarijoje, A. Sabaliauskas pabrėžė, kad M. Valančius buvo ne tik rašytojas, vertėjas, bet ir žmogus, kuriam norėjosi daryti gera, kuris tikėjo žmonėmis, buvo nusiteikęs juos keisti, kad jie taptų geresni. „Šito siekdamas pamatė, kas labiausiai trukdo žmonėms – girtuoklystė ir beraštystė. Tad M. Valančius mokė skaityti, gyventi blaiviai. Jis – paveldas, ir jaunoji karta turėtų suklusti, iš jo pasimokyti“, – tvirtino prorektorius.
Baigdamas dvasininkas pacitavo M. Valančiaus žodžius: „Kuožna dėina padarīk, kėik gali, ė ton padarīk kou geriau.“ To ir palinkėjo renginio dalyviams.
Europos paveldo dienos minėjimas tuo nesibaigė. Padėję gėlių prie M. Valančiaus paminklo, susirinkusieji nuėjo į miestelio gimnaziją, kur dalyvavo Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos jaunųjų muziejininkų (vadovė Danutė Ardavičienė) sukurto dokumentinio filmo iš serijos „Kunigai šviesuoliai“ IV dalies „Motiejus Valančius – Žemaičių Didysis“, skirtos Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, pristatyme.
Taip pat apžiūrėta atnaujinta Vytauto Mačernio muziejaus ekspozicija, skirta poeto 95-osioms gimimo metinėms, aplankytas jo kapas Šarnelėje. Čia Žemaičių Kalvarijos kultūros centro jaunimo teatro aktoriai atliko literatūrinę-muzikinę kompoziciją „O aš einu vėl žemės ilgesy“ pagal V. Mačernio eiles.
Šventės apibendrinimas ir vakaronė su Platelių meno mokyklos folkloro grupe vyko Šarnelės bendruomenės namuose.
