Pasibaigus vieniems metams ir prasidėjus kitiems, atsigręžiame pažiūrėti, kas senaisiais buvo nuveikta, su kokiais sunkumais susidurta. Kone kasmet, be svarbiausių metų įvykių, „Plungė“ apžvelgia ir tai, kiek rajone atšokta vestuvių, kiek porų pasuko skirtingais keliais, kiek naujagimių papildė gyventojų duomenų bazę, kiek žmonių iškeliavo amžinybėn. Taigi tęsiame tradiciją – šiek tiek įdomiosios statistikos.
220 naujagimių
Remiantis Plungės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus informacija, 2023 metais įregistruota 220 naujagimių – 106 berniukai ir 114 mergaičių. 37 iš jų gimė užsienio valstybėse.
Populiariausi vardai, suteikti pernai mergaitėms, buvo Gabija, Kamilė, Emilija. Berniukus tėveliai dažniausiai pavadino Nojumi, Dominyku, Augustu. Žinoma, neapsieita ir be retesnių, kiek neįprastų vardų – Deina, Jorilė, Amėja, Aretė, Maidas, Aronas, Elonas, Titanas. Nemažai plungiškių parinko savo vaikams tradicinius, dažnai Lietuvoje girdimus vardus – Barbora, Elžbieta, Ignas, Leonas, Jonas.
2023-iaisiais dvi šeimas papildė ne vienas, o iškart du nauji nariai. Kaip supratote, pernai buvo įregistruotos 2 dvynukų poros.
Gyvenimas taip susiklosto, kad vaikai ne visada gimsta susituokusių porų namuose. Tačiau mažyliui ne tai svarbiausia. Svarbu, kad mama ir tėtis būtų šalia. 69 nesusituokusių porų mažyliams pasisekė – jų tėveliai pripažino tėvystę. Žinoma, pasitaiko ir tokių, kurie atsakomybės kratosi. 2023 metais įregistruoti 2 kūdikiai, kai vaiko motina nėra įregistravusi santuokos su vaiko tėvu ir tėvystė nepripažinta.
Jauniausia mama buvo 18 metų, jauniausias tėvas – 19 metų.
Lyginant praėjusius ir ankstesnius metus matyti, kad gimusiųjų skaičius rajone sumažėjo, nes 2022 metais buvo įregistruoti 283 gimimai.
Visada įdomu sužinoti, kokiose seniūnijose dažniausiai lankėsi gandrai, koks mėnuo buvo „derlingiausias“ gimimų. Turbūt nereikėtų stebėtis, kad didžiausias gimusių mažylių skaičius – Plungėje. 2023 metais miesto seniūnijoje gimė 101 kūdikis. Nemažu naujagimių skaičiumi gali džiaugtis Nausodžio seniūnija – gandrai virš seniūnijos sukosi 31 kartą. Jie 22 kartus užsuko į Babrungo seniūniją, 19 kartų – į Šateikių. Po 9 kartus krikštynos švęstos Paukštakių ir Platelių seniūnijose, po 8 kartus – Alsėdžių ir Žlibinų seniūnijose. 6 naujais gyventojais pernai pasipildė Stalgėnų seniūnija, 5 – Žemaičių Kalvarijos seniūnija. Mažiausiai naujagimių – tik 2 – sulaukta Kulių seniūnijoje.
„Derlingiausias“ mėnuo – rugpjūtis. Šį mėnesį registruota 30 naujų mūsų rajono gyventojų. Po 22 kartus gandrai Plungės rajone sukinėjosi kovą ir birželį, po 21 kartą – liepą ir rugsėjį, 20 kartų – balandį. 18 kartų krikštynos švęstos spalį, 17 kartų – sausį, 15 kartų – gegužę. Mažiausiai gimimų registruota vasarį – 13, lapkritį – 11, gruodį – 10.
460 mirusiųjų
2023 metais rajone įregistruota 460 mirties atvejų. Iš jų 11 asmenų mirė užsienio valstybėse. 2022-aisiais įregistruota 512 mirties atvejų.
Kaip ir gimusiųjų, taip ir mirusiųjų daugiausia buvo Plungės miesto seniūnijoje – 235. Nemažai gyventojų neteko Žemaičių Kalvarijos (38) ir Nausodžio (37) seniūnijos. 29 kartus laidotuvių giesmės skambėjo Šateikių seniūnijoje, 25 kartus – Babrungo seniūnijoje, 24 kartus – Platelių seniūnijoje. Alsėdžių seniūnijoje amžinybėn palydėta 19 seniūnijos gyventojų, 17 – Žlibinų seniūnijoje, 14 – Kulių, 13 – Stalgėnų. Mažiausiai netekčių – tik 9 – įregistruota Paukštakių seniūnijoje.
Palyginus, kiek 2023-iaisiais gimė ir mirė žmonių rajone, rezultatas visiškai nedžiugina. Skirtumas – daugiau nei pusė. Vien tik vertinant gimimų ir mirimų rodiklius, praėjusiais metais 240-čia sumažėjo gyventojų. Didžiausias praradimas – Plungės mieste. Čia 34-iais daugiau mirė, nei gimė. 33-imis daugiau netekta, nei atėjo į pasaulį, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje. Platelių seniūnijoje – 15, Kulių – 12, Šateikių – 10, Alsėdžių ir Žlibinų – 9, Stalgėnų – 7, Nausodžio – 6. Mažiausia netektis – 3 žmonės – Babrungo seniūnijoje. Tik viena Paukštakių seniūnija gyventojų skaičiumi nei paaugo, nei sumažėjo. Čia gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius vienodas.
Daugiausia iškeliavusiųjų amžinybėn įregistruota sausį – net 50. 44 kartus gedulingos giesmės skambėjo gegužę, po 43 kartus – kovą ir lapkritį, po 40 kartų – spalį ir gruodį. 38 kartus laidotuvių procesijos keliavo į kapines rugpjūčio mėnesį, po 35 kartus – balandį ir rugsėjį, 34 kartus – liepą. Mažiausiai netekčių – po 29 – registruota vasarį ir birželį.
Tuokėsi ir skyrėsi
Bendru gyvenimo keliu praėjusiais metais pradėjo eiti 205 poros. Tiek užfiksuota santuokų. Žinoma, ne visos jos buvo įregistruotos Civilinės metrikacijos skyriuje: 68 santuokos įregistruotos bažnyčiose, 33 – kitose jaunavedžių pasirinktose vietose, 8 – užsienio valstybėse. O ir savo gyvenimo palydovais plungiškiai vaikinai ir merginos rinkosi ne tik lietuvius – su užsieniečiais sudaryta 13 santuokų. Šešiolikai rajono gyventojų, norinčių tuoktis užsienyje, buvo išduotos pažymos apie šeiminę padėtį.
Sakoma, kad meilei amžius ne riba. Praėjusiais metais jauniausiai nuotakai buvo 20 metų, jaunikiui – 21 metai, vyriausiai nuotakai – 61 metai, jaunikiui – 64 metai. Didžiausias amžiaus skirtumas tarp jaunavedžių – 21 metai.
Daugiausia santuokų – po 46 – registruota liepos ir rugpjūčio mėnesiais, birželio mėnesį – 26, rugsėjo – 22. 19 kartų Mendelsono maršas skambėjo gegužę, 10 – kovą. 9 poros amžiną meilę vienas kitam prisiekė spalį, po 7 poras – vasarį ir gruodį, po 4 poras – sausį ir balandį. Na, o pats nepopuliariausias mėnuo vestuvėms buvo lapkritis: sutuoktos tik 3 poros.
Tiesa, pernai 12 porų, padavusių prašymus tuoktis, dėl nežinomų priežasčių atsisakė įregistruoti santuoką, dar 3 poros savo santuokos registravimą atidėjo vėlesniam laikui.
Palyginus su 2022 metais, 2023 metais bažnyčiose sutuokta 14 porų mažiau, Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotų santuokų skaičius taip pat sumažėjo 25-iomis.
Kartais gyvenimas susiklosto taip, kad ilgiau ar trumpiau bendru keliu ėję žmonės nusprendžia sukti į skirtingas puses. 2023-iaisiais buvo įregistruota 91 ištuoka. Šešių porų ištuokos registruotos užsienio valstybėse.
Ištuokų, palyginus su 2022 metais, skaičius sumažėjo. Pernai įregistruota 101 ištuoka.
Kaip sakė Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Jonauskienė, praėję metai nebuvo kuo nors išskirtiniai. „Skirtumas tik toks, kad visko mažėja. Mažiau tuokiasi, mažesnis gimstamumas. Nors mirusiųjų taip pat mažiau, tačiau mirčių skaičius vis tiek didelis“, – kalbėjo ji.
Prisimindama praėjusių metų įvykius V. Jonauskienė atkreipė dėmesį, kad, be Civilinės metrikacijos skyriaus, dažniausiai poros rinkosi santuoką įregistruoti Žemaičių dailės muziejuje. O labiausiai įsiminęs įvykis – kaip viena pora vis neapsisprendė, kur nori tuoktis. Pirmas jų pageidavimas buvo Civilinės metrikacijos skyrius, paskui persigalvojo ir nusprendė, kad tuoksis viešbutyje „Linelis“, dar po kurio laiko nuomonė vėl pasikeitė ir santuoka turėjo vykti poilsio komplekse „SALA Resort Plateliai“. „Prabėgus kiek laiko skambina ir sako, kad ten nebesituoks ir vestuvės vyks Plungėje, „Oginski Hotel“. Kai užpildė dokumentus, pasakiau, kad daugiau nebepersigalvotų. Paklausė, ir tuoktuvės įvyko“, – prisiminė V. Jonauskienė.
