Pernai paskelbus karantiną Plungės tautodailininkams teko atsisakyti tradicinės kasmetinės tautodailininkų jubiliatų parodos organizavimo. Šiemet tokia paroda surengta spalio 18-ąją. Savo darbus pristatė dešimt šiais metais jubiliejinius gimtadienius atšventusių ar dar tik švęsiančių kūrėjų. Plungės kultūros centro parodų salėje visą mėnesį lankytojai galės pasidžiaugti tapytojų, medžio meistrų, tekstilininkų ir kitų darbais.
„Iš jūsų trykšta jaunystė“
Smagia lietuvių liaudies muzika susirinkusiuosius pasitiko Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo kapela, vadovaujama Ritos Džiaugienės.
Tiesa, kaip sakė Plungės tautodailininkų kuratorė Jolanta Miltenė, jubiliejinius gimtadienius šiemet šventė dar du tautodailininkai, tačiau šiuo metu jų darbais džiaugiasi kitų rajonų gyventojai. Tai – tapytojai Vaida Blistrubienė ir Vidas Vagnorius.
Taigi šiemet lapkritį savo 85-ąjį gimtadienį švęs tapytoja Ona Lidija Kazlauskienė, 80 metų jubiliejų paminėjo akvarelininkė Morta Mikašauskienė, 75-uosius gimtadienius atšventė audėja Laimutė Puidokienė ir tapytojas Henrikas Bertašius, 65 metų sukaktis švęs medžio meistras Liudas Šopauskas ir medžio meistrė, tapytoja Rita Jonušaitė-Kalpokienė, 60 metų jubiliejų jau paminėjo lėlininkė Laima Paksaitė ir tokią pat sukaktį švęs kaulo ir medžio meistras Virginijus Narkus, 45 metų gimtadienį atšventė žaislų, atvirukų kūrėja Vilanda Daiginienė. Jauniausias šių metų sukaktuvininkas – 35-erių medžio meistras Gintautas Bidva.
„Ši jubiliatų paroda pati smagiausia ir tokia šventinė. Tautodailininkai – aktyviausia Plungėje kuriančių žmonių bendruomenė, viena didžiausių Lietuvoje. Labai džiaugiamės ja. Paroda unikali viskuo: pradedant žaislais ir baigiant taip seniai bematytais austais rankšluosčiais. Pasidžiaugimas su kitais savo kūrybos darbais – šventas dalykas. Jūs esate puikūs, nepaprastai kūrybingi, talentingi, vertingi. Plungė gali didžiuotis turėdama šitiek daug kūrėjų. Nesvarbu, kiek jums metų, iš jūsų trykšta jaunystė, iš jūsų darbų – energija, kurios reikia pavydėti“, – jubiliatus sveikino Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis.
Dar iki parodos J. Miltenė rinko informaciją apie jubiliatus, jų kūrybos kelią iki tapimo tautodailininkais, vaikystės išdaigas. Tad trumpai apie juos.
O. L. Kazlauskienė
O. L. Kazlauskienė tapyti pradėjo jau suaugusi ir sukūrusi šeimą. Su vyru augino bulves parduoti, o vieną kartą jų pirkti atvažiavo dailininkas Gaudiešius. Pamatęs moters piešinius patarė imtis tapybos ant drobės. Neilgai trukus patarimų gavusi iš mūsų krašto menininkų Leonardo Černiausko, Vyto Jaugėlos ir Prano Dauginčio to ėmėsi rimčiau ir tapo iki šiol. Tautodailininkės darbai puošia Vokietijos, Švedijos, Rusijos gyventojų namų sienas. Paveikslų turi vyskupai Panevėžyje, Kaune. Klaipėdos reabilitacijos ligoninę puošia net 15 kūrinių. „Labai tuo džiaugiuosi. Gera žinoti, kad kažkam patinka tavo kūryba“, – sakė O. L. Kazlauskienė.
Kadangi moteris pati negalėjo dalyvauti parodos atidaryme, jos vardu už tai, kad bendraminčiai nepamiršta, dėkojo dukra. „Mamai labai svarbu, kad jos nepamiršote. Kiekvienas skambutis, apsilankymas jai yra sielos džiaugsmas“, – kalbėjo ji.
Na, o iš vaikystės prisiminimų tapytojai įstrigo, kaip ji, dar visai nedidelė, nenorėdama ganyti avių paėmė neseniai mamos nusipirktą skarelę ir aprišo ja avinui ragus. Žinoma, pamačiusios taip papuoštą kavalierių avys išsilakstė kas kur.
M. Mikašauskienė
Menas ir piešimas M. Mikašauskienę lydėjo nuo pat vaikystės. Kaip pati sakė, tam nemažai įtakos turėjo dailės mokytoja Stasė Andriuškaitė. Kūrėjos nulietose akvarelėse – iš atminties išplaukę vaizdai, matyti kraštovaizdžiai, išgalvoti peizažai. Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare M. Mikašauskienė yra nuo 1980 m.
H. Bertašius
Tik prieš ketverius metus į tautodailininkų gretas įsiliejęs tapytojas H. Bertašius pirmą savo kūrinį nutapė 1965 m., besimokydamas profesinėje mokykloje. Visą amžių vyras sunkiai dirbo, tačiau, kaip pats teigė, tapydamas pailsi. Menininko darbuose – gimtųjų vietų ir Lietuvos gamtos vaizdai. Aktyviau dalyvauti parodose H. Bertašius pradėjo nuo 1980-ųjų. Žinoma, vyras neužaugo be vaikiškų išdaigų, bet, anot jo, visos jos buvo be „grieko“.
L. Puidokienė
Rankdarbiais nuo vaikystės susidomėjusi L. Puidokienė savo pirmąja mokytoja įvardija mamą, kuri labai gražiai mezgė, piešė, siuvinėjo, skutinėjo margučius. 2008 m. dalyvavusi audimo seminare tautodailininkė „susirgo“ audimo liga. Iki pat šiol tuo ir pati užsiima, ir kitus moko. Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare tapo 2010 m.
L. Šopauskas
Šiuo metu Kretingos rajone gyvenantis medžio meistras L. Šopauskas 1976 m. pradėjo dirbti drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“, vėliau – dailininku kolūkyje. Dar vėliau – staliaus darbas įvairiose įmonėse. Tautodailininkas kuria įvairias skulptūrines kompozicijas, Užgavėnių kaukes, šventųjų skulptūras ir bareljefus. Į tautodailininkų gretas įsiliejo 2001 m.
Iš vaikystės kryždirbys prisiminė, kaip kamuoliu išdaužęs langą greitai sugalvojo, kaip savo „nusikaltimą“ nuo tėvų nuslėpti. Susirado stiklo, išrėžė jį ir įstatė. Bėda tik ta, kad visų šukių nesurinko, kurios ir išdavė nusižengimą, tad tėvai sūnaus nepaglostė.
R. Jonušaitė-Kalpokienė
Tautodailininkų Justino ir Reginos Jonušų dukra R. Jonušaitė-Kalpokienė piešti mėgo nuo vaikystės, jaunystėje susidomėjo tapyba, o vėliau ėmėsi drožybos. Nuo 1985 m. moteris kartu su tėvais dalyvavo įvairiose parodose, darbai nuolat buvo eksponuojami tėvų sodyboje-muziejuje. „Namuose mano paveikslų yra daugiau kaip 300. Skaičiavom su vyru, nesuskaičiavom. Vieni jų sudėti pasienyje, kiti pakabinti, treti dovanoti, o dar kiti palėpėje – tėvas kažkada juos susuko į kartoną ir pakabino“, –
apie save J. Miltenei pasakojo tapytoja ir medžio drožėja.
Tautodailininkė susirinkusiesiems į parodą sakė, jog vaikystėje buvo kovotoja už teisybę, nuskriaustųjų gynėja, todėl klasės draugai jos prisibijojo.
L. Paksaitė
Dar vaikystėje prigiję rankdarbiai L. Paksaitę lydi visą gyvenimą suteikdami ramybės, vilties ir grožio sunkiomis akimirkomis. Tautiniu paveldu tekstilininkė susidomėjo 2014 m. išmokusi pinti tautines juostas, atradusi ornamentų kalbą. Kai nupintų juostų buvo daug, kūrėja atrado lėles. Moteris mėgsta gyvai pristatyti savo kurtas lėles, paaiškindama kiekvienos jų prasmę, sąsajas su baltų tikėjimo deivėmis. Tiesa, tokios galimybės plungiškiai neturėjo, nes unikalių lėlių autorė parodos atidaryme nedalyvavo.
V. Narkus
Su savo medžio dirbiniais dar mokyklos suole parodose pradėjusio dalyvauti V. Narkaus mokytojas – taip pat tautodailininkas, medžio meistras tėtis Jonas. Šiuo metu savo meninius gabumus tautodailininkas išplėtė – prisijaukino ne tik medį, bet ir tauriųjų elnių ragus.
Parodoje plungiškiai turėjo galimybę pamatyti V. Narkaus išdrožtą Vytautą, kuris anksčiau neperėjo cenzūros ir nepateko į parodą. Kaip pasakojo kūrinio autorius, kelią užkirto išdrožti žodžiai: „Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis.“ Ir, kaip sakė J. Miltenė, V. Narkus visada pasižymėjo patriotiškumu. Vieną kartą pagautas patriotizmo išdaužė buvusios rusų mokyklos (dabar „Babrungo“ progimnazija) pirmo aukšto langus.
V. Daiginienė
V. Daiginienės mokytoja ir pavyzdys – jos močiutė, kurios dėka moteris išmoko megzti, nerti ir siuvinėti. Tautodailininkė siuvinėja rišeljė, kryželiu, lygiuoju dygsniu, neria vąšeliu ir mezga. Ilgą laiką nėrė žaisliukus, mezgė ir siuvinėjo. Pastaruoju metu užsiima popieriaus menu: šventiniai atvirukai, sveikinimo rėmeliai ir kt. Nuo 2013 m. dalyvauja įvairiose Plungės kultūros centro parodose, o į tautodailininkų gretas įsiliejo 2016 m. Nemažai V. Daiginienės rankdarbių yra iškeliavę į privačias kolekcijas Švedijoje, Lietuvoje.
G. Bidva
G. Bidva medžio darbais domėjosi nuo pat vaikystės. Nuo 2012 m. yra Plungės tautodailininkų sąjungos narys, nuo tada dalyvauja įvairiuose tautodailės renginiuose. Prie vyro tobulėjimo prisidėjo mokytojai Egidijus Jakštas ir Viktoras Raibužis. Kaip sakė J. Miltenė, medžio meistras mokykloje nebuvo labai ramus mokinys, mieliau laiką leisdavo Plungės parke nei pamokose, nemėgstamai mokytojai į arbatinuką pripylė druskos.
„Visi augdami esame klystantys, išdykaujantys, nes turime susipažinti su pasauliu. Tačiau svarbiausia, kad tuos meninius gabumus buvo iš kur paimti“, – baigdama renginį sakė tautodailininkų kuratorė J. Miltenė.
