Kyšis – ne kyšis? Vienam dovana, kitam – atlygis už gerus darbus

Šiek tiek ilgiau nei metus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama korupcijos Plungės ligoninėje baudžiamoji byla. Jos puslapiuose – aštuoni teisėsaugos užfiksuoti epizodai dėl galimo kyšio davimo. Ne kartą bylos nagrinėjimą teko atidėti dėl kaltinamųjų ligos, advokatų užimtumo ir pan. Bet panašu, kad netrukus bus pasiekta finišo tiesioji. Kovo pabaigoje teisme buvo apklaustas galimai kyšius tuometiniam Plungės ligoninės direktoriui Antanui Martusevičiui ir tuometinei ligoninės vyriausiajai ekonomistei Loretai Miltenienei davęs mažajai bendrijai „Lusanus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Airimedus“ atstovaujantis Vytautas Kasnauskas. Praėjusią savaitę išklausyti plungiškiai. V. Kasnausko atžvilgiu byloje minimi aštuoni kyšio davimo ligoninės darbuotojams atvejai. A. Martusevičiaus pavardė figūruoja šešiuose epizoduose, L. Miltenienės – dviejuose. Plačiau apie bylos eigą rašėme balandžio 5 dienos numeryje, straipsnyje „Kyšininkavimo byloje artėja finišo tiesioji“.

Niekada neprisipažino
Kaip ir prieš mėnesį teisme kalbėjęs V. Kasnauskas, A. Martusevičius savo kaltės nepripažino, nors į užduodamus klausimus atsakyti neatsisakė.
Trumpai apžvelgęs savo darbinę veiklą, buvęs Plungės ligoninės direktorius neslėpė, jog kaltinimai ėmus kyšius jam buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. „Nežinau, kieno iniciatyva, nežinau, kas galėjo kreiptis ir sekti mane kaip asmenį, nežinau, kuo remiantis tai galėjo vykti. Buvo šimtai žmonių, kuriems padėjau, ir kodėl užkliuvo Kasnauskas? Man gėda, žema, bet kažkas, matyt, turi intencijų“, – apmaudą liejo A. Martusevičius.
Po skandalo jis sulaukęs partijos kolegų žodžių, esą ne jis nereikalingas, o reikalinga kėdė. „Jei šitaip, tai gėda ir prieš save, ir prieš visus tuos žmones, su kuriais nuėjau gyvenimą. Aišku, tas ir sveikatai nepadėjo“, – kalbėjo buvęs ligoninės vadovas.
Teisiamasis pasakojo, kad V. Kasnauską Plungės ligoninėje sutiko pradėjęs jai vadovauti, nes šis kontaktavęs ir su ankstesniais gydymo įstaigos vadovais. Ne kartą pabrėžė, kad padėdavęs V. Kasnauskui finansiškai, kad gerai žinojo jo šeimos situaciją ir kad kaltinime minimi galimi pinigų davimo atvejai yra niekas kitas, kaip V. Kasnausko atsidėkojimas už padarytus gerus darbus ar skolos grąžinimas. „Man su ponu Kasnausku susitarti dėl 50 eurų arba daugiau mažų mažiausiai žema, – aiškino kaltinamasis. – Man to nereikia, nereikėjo, aš pakankamai uždirbau.“
Prokuroro klausinėjamas apie konkrečias kaltinime minimas dienas ir vietas, buvęs ligoninės direktorius teigė daugelio atvejų neprisimenąs ir vis kartojo, jog niekada nei prašė kyšio, nei jį ėmė. Neigė ir jam primetamą galimą V. Kasnausko atstovaujamų įmonių protegavimą.
Kai valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pradėjo cituoti kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir užfiksuotus dalinius prisipažinimus gavus kyšį, A. Martusevičius tikino, jog niekada neprisipažino. Be to, tvirtino, kad per apklausas jam buvo siūloma prisipažinti ir kad už tai bus skiriama nedidelė bauda, byla bus baigta baudžiamuoju įsakymu ir pan. „Nuo pirmos kratos niekada neprisipažinau ėmęs kyšį. Ir dabar galiu prisiekti prieš Dievą, valstybę ir jus kaip tarnautojus“, – tikino buvęs ligoninės vadovas.
Teisiamojo teigimu, apklausos protokoluose užfiksuotus jo prisipažinimus galėjo lemti ir tuometinė sveikatos būklė, tuo labiau kad po protokolais jis pasirašė net neperskaitęs, nes tuo metu buvo atlikta abiejų akių operacija ir jis nematė.
Pinigai – ne kyšis, o dovana
Savo kaltės nepripažino ir L. Miltenienė.
Teisiamoji pasakojo, kad ligoninėje vyriausiąja buhaltere ji dirbo nuo 2001 m. Buvo atsakinga už visą gydymo įstaigos finansinę kontrolę. Kadangi ligoninė daugelį metų dirbo pelningai, vilkinti atsiskaitymų už prekes nebuvo tikslo, be to, niekada nebuvo laukiama 30 dienų termino pabaigos. Tiesa, L. Miltenienė neslėpė, jog tiekėjai teikdavo prašymus apmokėti anksčiau, kartais prašydavo ir išankstinių apmokėjimų, tačiau tai esą turėdavo būti motyvuotas prašymas ir jis būtinai būdavo derinamas su ligoninės vadovu. Tik esant laisvų pinigų ir gavus direktoriaus sutikimą buhalterė atlikdavo pervedimą.
Kalbėdama apie santykius su V. Kasnausku, kaltinamoji sakė, jog kaip tiekėjas jis nebuvo labai pavyzdingas, dažnai kildavo konfliktų dėl neteisingai išrašytų sąskaitų ir pan. „Kaltinimai, kad iš Kasnausko prašydavau atlygio už padarytus pervedimus, mane įžeidžia kaip finansininkę, nes tai yra mano darbas“, – pabrėžė L. Miltenienė.
Tiesa, dėl vieno kaltinime minimo epizodo teisiamoji sutiko. 2020 m. balandžio 17 d. iš V. Kasnausko ji gavo gėlių puokštę ir atviruką, kuriame vėliau rado 200 eurų. Tik tai esą buvo ne kyšis už palankumą, o dovana jos gimtadienio proga ir taip parodytas dėmesys moteriai. Dėl kito epizodo – 2021 m. vasario 24 d. – L. Miltenienė neprisipažino.
Įdomu tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu moteris taip pat pripažino savo kaltę, prisipažino gavusi kyšį, bet… teisme šių savo žodžių atsisakė. „Visą dieną buvau tampoma kaip didžiausia nusikaltėlė, grasinama, klausinėjama apie Martusevičių, kad duočiau kažkokius parodymus. Aš esu žmogus, turintis savo ligų ir problemų. Kai tave sąžiningai dirbantį paima dieną, veža, o ir sako, kad uždarys trims paroms, kai atvažiuoja į namus ir sako, pasiimkit daiktus, jūs būsite sulaikyta ir uždaryta į kamerą, tai įsivaizduokit… Kai visą dieną nuo 10 val., o vakare 21.30 val. atveža į Klaipėdos autobusų stotį, paleidžia ir sako: „Važiuok namo…“ Kai neturi nei piniginės, nei telefono… Atleiskit“, – bandė savo tuometinę emocinę būklę paaiškinti L. Miltenienė.
Artimiausiame teismo posėdyje laukia baigiamosios proceso dalyvių kalbos.