Žemaitijos nacionaliniame parke šalia Platelių esančiame Litvakų atminimo sode „auga“ iš metalo nukaltos obelys. Kiekviena jų įamžina 1941–1945 metais sunaikintas Lietuvos žydų bendruomenes, o ant jų kabantys obuoliai – tose bendruomenėse gyvenusias šeimas. Lapkričio 8-ąją šiame sode „sunoko“ pirmas obuolys, skirtas lietuviui – per „Hamas“ grupuotės ataką žuvusiam Martynui Kuzmickui.
Pirmąją konflikto dieną Izraelyje žuvusio policininko M. Kuzmicko pagerbimo renginys pradėtas abiejų šalių – Lietuvos ir Izraelio – himnais. Jiems nuskambėjus, atminimo renginio iniciatorius Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Levas Todesas tarti žodį pakvietė nepaprastąją ir įgaliotąją Izraelio ambasadorę Hadas Wittenberg Silverstein.
Kreipdamasi į M. Kuzmicko mamą, artimuosius, draugus ir visus susirinkusiuosius pagerbti didvyrio prisiminimą viešnia kalbėjo apie žuvusiojo drąsą, parodytą mūšyje su teroristais. Pasakojo, kaip šventinis spalio 6-osios rytas Izraelyje per kelias minutes virto košmaru. Martynas ką tik buvo baigęs naktinį budėjimą, bet, sulaukęs žinios apie ataką, kartu su kolegomis petys į petį stojo į kovą su priešais. Dėl neįtikėtinos drąsos jiems pavyko likviduoti keletą teroristų ir išgelbėti ne vieno civilio žmogaus gyvybę. „Martynas – tikras karys, kuris tapo nepalaužiamo atsidavimo savo pareigai ir bendruomenės saugumui simboliu“, – kalbėjo ambasadorė.
M. Kuzmickas už išskirtinį atsidavimą ir drąsą apdovanotas po mirties. Ir kaip sakė garbinga viešnia: „Draugai ir kolegos Martyną atsimena kaip tikrą karį visomis prasmėmis, tokį, kurio buvimas teikia pasitikėjimo ir saugumo jausmą. Martyno auka nebus pamiršta. Jo drąsus poelgis įkvėps visus siekiančius saugesnės ir patikimesnės ateities.“
Renginyje dalyvavęs Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis ambasadorei ir Martyno artimiesiems dėkojo už galimybę tokio drąsaus žmogaus atminimą įamžinti Litvakų atminimo parke.
Visiems atvykusiems prisiminti jos brolio dėkojo M. Kuzmicko sesuo Evelina. „Šis sodas – labai gražus simbolis. Simbolis to, ką aš sužinojau apie brolį po jo mirties. Sužinojau, kad jis buvo svarbus daugeliui žmonių. Ir tie žmonės, prie kurių jis prisilietė, kuriuos išgelbėjo, tie, kurie jam buvo svarbūs, – tarsi jo sodas. Mums jisai visada buvo didvyris, dabar jis didvyris – daugeliui. Tai, ką jis padarė, suteikia vilties: jeigu jis galėjo, vadinasi, ir mes galime.“
M. Kuzmickas į Izraelį emigravo 1995 metais. Gyvendamas Lietuvoje jis buvo vienas iš pirmųjų atkurtos Lietuvos skautų, tad atminimo renginyje dalyvavo ir Kernavės tunto skautai, Martyno vaikystės draugai: „Duodami priesaiką skautai pasižada ginti silpnus, padėti vargstantiems. Martynas išlaikė išbandymą. Jo pavyzdys mus įkvepia – jeigu reikės, skautai nesudvejos“, – kalbėjo vienas iš brolių skautų.
Baigiantis renginiui M. Kuzmicko artimiesiems D. L. Todesas perdavė Tautinių mažumų departamento ir Tautinių bendrijų tarybos dovaną – nuotraukų koliažą ir pridūrė: „Tas ryšys tarp žydiško ir lietuviško… tai obuolys Martynui.“
