Plungės rajono buvusių tremtinių nevyriausybinėje organizacijoje „Paliesti tremties“ – pokyčiai: ilgametę vadovę Anicetą Grikšienę pakeitė Liucija Bertulienė. Ir buvusios, ir esamos vadovės rūpestis – stengtis burti tuos, kurių širdyse dar yra gyvas į Sibirą tremtų žmonių atminimas ir tie praėjusio šimtmečio skaudžios lietuvių tautos istorijos įvykiai. „Turime iš paskutiniųjų laikytis, kad atmintis liktų gyva“, – sako L. Bertulienė. Organizacija „Paliesti tremties“ – bene vienintelis siūlas Plungėje, rišantis praeitį su šiandiena, su vis dar gyvu žodžiu, prisiminimais, pasakojimais ir istorijomis iš to sunkaus laikmečio. Kuo šiandien gyvena „Paliesti tremties“ žmonės?
L. Bertulienė apgailestauja: ne tiek daug jų ir belikę. Tų stipresnės sveikatos tremtinių, galinčių aktyviau įsijungti į organizaciją, bėra vos dvi dešimtys. Tiesa, vasarį rengtame jų organizacijos ataskaitiniame susirinkime kalbėta apie 32 užsiregistravusius dalyvius. Eina metai, o su jais mažėja gyvų tremties įvykių liudininkų. L. Bertulienės manymu, su jų karta nebeliks žmonių, kurie galėtų pasakoti apie tremtį. Kad viskas nenueitų užmarštin, kad istorija neliktų tik knygų puslapiuose, reikalinga tąsa. Būtent todėl organizacijoje „Paliesti tremties“ yra laukiami visi, kuriems rūpi išsaugoti atminimą. Pati Liucija – tremtyje gimęs vaikas. Į Krasnojarsko kraštą buvo ištremti jos seneliai, mama, kuri ten susipažino su iš Alsėdžių kilusiu savo būsimu vyru. Likimas lėmė, kad jiems lemta buvo sugrįžti į gimtinę… Skirtingai nei keliasdešimčiai tūkstančių tų, kurių akys užsimerkė amžiams tolimajame Sibire. Dalijantis tų dienų prisiminimais ir šiandien Liucijos akyse sublizga ašaros: laikas vis dėlto sielos žaizdų negydo.
Organizacijos „Paliesti tremties“ nariai rūpinasi, kad tremtinių atminimas nebūtų užmirštas. Tuo tikslu kiekvienų metų Birželio 14-ąją dalyvauja, o anksčiau buvo ir pagrindiniai organizatoriai, Plungėje vykstančiame minėjime. „Tą dieną ne tik dalyvaujame Gedulo ir vilties dienai skirtuose renginiuose, bet ir visada stengiamės aplankyti vietas, kurios simboliškai primena tremtį: Plungės geležinkelio stotį, tremtiniams ir politiniams kaliniams pastatytą kryžių Senosiose kapinėse“, – pasakojo L. Bertulienė. Organizacijos aktyviausi nariai nepraleidžia progos atsiliepti į kvietimus dalyvauti ir respublikiniuose renginiuose. Štai šiais metais vyko į sostinę, kur plungiškiai turėjo progą pabūti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos suvažiavime. Įspūdį paliko ir lankymasis Paberžėje, kur vyko Tėvo Stanislovo 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Ir patys plungiškiai džiaugiasi galėję surengti šaunų renginį: birželio pabaigoje Purvaičiuose, „Končėinos“ sodyboje, vyko Partizanų metams paminėti renginys „Miško takais“. „Ta proga Žlibinų kultūros centras sodyboje surengė knygų ir fotografijų parodą. Renginyje dalyvavo šauliai, folkloro kolektyvas iš Mosėdžio, vokaliniai ansambliai „Pilnatis“, „Medinga“, „Melioracijos senjorai“. Ragavome Žlibinų bendruomenės virtos košės“, – prisiminė L. Bertulienė.
Kaip pažymėjo pašnekovė, pagrindinė jų organizacijos misija – skleisti žinią apie tremtį, rūpintis, kad kuo daugiau jaunosios kartos atstovų apie tai susimąstytų ir apskritai žinotų. Tuo tikslu „Tremties paliesti“, bendradarbiaudami su Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriumi, inicijavo literatūrinio rašinio konkursą „Ką tau, jaunuoli, reiškia žodžiai „tremtis“, „tremtiniai“, „politiniai kaliniai“?“, skirtą Plungės rajono moksleiviams. „Džiaugiamės, kad vaikai atsiliepia, kad rašo, kad mokytojai paskatina juos dalyvauti konkurse. Tie prisiminimai ir mintys, kurios sugula į jų rašinius, giliai paliečia ir verčia susimąstyti. Apie tai, ką teko išgyventi paliestiesiems tremties. Turime tęsti gražią tradiciją užrašyti ir šitaip išsaugoti prisiminimus. Šiųmetį konkursą skelbsime rudenį. Kviesime rašyti ne tik apie tremtį, bet ir apie partizanus, nes šie metai – Partizanų metai“, – kalbėjo L. Bertulienė. Susitikimai su jaunais žmonėmis, pokalbiai, bendros išvykos, leidžiančios labiau prisiliesti prie tremties temos aplankant įvairius istorinius objektus, įstaigas, – dalis organizacijos „Tremties paliesti“ veiklos. Be galo smagu girdėti, jog tokios išvykos moksleiviams palieka įspūdį ir kelia susidomėjimą.
L. Bertulienė užsiminė, jog turi jų organizacija dar vieną tikslą – kad Plungėje būtų pastatytas paminklas tremtiniams. Viliasi, jog diskusijose su Plungės rajono savivaldybe pavyks rasti bendrą sutarimą: juk tai būtų proga praeiviams, stabtelėjusiems prie paminklo, susimąstyti apie praeitį… „Rugpjūčio 23 dieną Pajūryje, Šilalės rajone, dalyvausime Lietuvos partizanų, politinių kalinių ir jų bendražygių pagerbimo bei stelų, kuriose iškaltos 2 640 nukentėjusių asmenų pavardės, atidengimo ir pašventinimo ceremonijoje. Norėtųsi, kad ir mūsų mieste atrastume galimybių pagerbti ir tam tikra forma įprasminti tremtinių atminimą“, – pasakojo „Paliesti tremties“ vadovė.
Plungės rajono buvusių tremtinių nevyriausybinės organizacijos „Paliesti tremties“ būstinė yra Plungės miesto seniūnijos patalpose Vytauto g. 7. L. Bertulienė kviečia visus norinčius jungtis prie jų veiklos. Mielai į kylančius klausimus atsakytų ir telefonu +370 646 13012.
