Nepraėjo nė mėnuo nuo tada, kai „Plungė“ visuomenei pristatė neatpažįstamai pasikeitusias Plungės jūros pakrantes – viskas nauja, patogu, šiuolaikiška, gražu. Didelius pokyčius teigiamai įvertino ne tik plungiškiai, bet ir čia apsilankę kaimynai, neslepiantys jog „seilės varv iš pavīda…“. Atrodo, reikia tik džiaugtis ir mėgautis, bet… Kaip sakoma, medalis turi dvi puses. Taip ir čia: vieni tvarko ir gražina, o kiti – niokoja. Ir skaitytojai praneša, ir patys matome: vienur sulaužyta, kitur išmindyta, trečioje vietoje prišiukšlinta, ketvirtoje numestas ištuštintas butelis. Aišku viena: tai – pačių plungiškių darbas, jokie marsiečiai tikrai neatskrido. O sunkiausias kaltinimų akmuo šiuo atveju krenta į jaunimo ir net vaikų daržą.
Balandžio 15 dieną straipsnyje „Pakrantės – sutvarkytos! Beliko sulaukti žalumos“ rašėme, kad Plungės jūros pakrantės iš apleistų virto įspūdingai atrodančia, jaukia, patogia ir šiuolaikiška poilsio ir pramogų oaze. Vietos ir veiklos čia pakanka visiems: vaikams – padūkti žaidimų aikštelėje, jaunimui – „pakyboti“ lajų tako tinkluose, pasigrožėti vandens telkiniu parkritus ant patogių gultų ar pasimankštinti su treniruokliais, vyresniems – pasivaikščioti takeliais, pasėdėti ant suolelių ar pasidžiaugti vaizdu nuo kažkurios apžvalgos aikštelės.
Anksčiau neretai tekdavo girdėti, kad Plungėje nėra vietos, kur jaunimas galėtų turiningai leisti laiką. Vieta atsirado, tačiau jau ne vienas plungiškis pastebėjo, jog jauni žmonės čia savo energiją pradėjo lieti itin aktyviai. Gaila, ne ta kryptimi, kurios norėtųsi.
Bene didžiausiu traukos objektu jaunimui tapo medinis zigzaginis tarp medžių įrengtas lajų takas ir jame suformuoti trikampiai, kuriuose – tinklai. Juose jaunimas mėgsta leisti laiką. Sakysite, juk tam tinklai ir buvo įrengti. Taip, bet kaip pastebi plungiškiai, juose jaunuolių būna net po 20. Visų pirma, tai nesaugu. Antra – smagiai laiką leidžiantys vaikinai ir merginos po lajų taku suformuotus gražius šlaitus ir ten vingiuojančio kanalo krantus verčia šiukšlynu. Nors šiukšliadėžių tikrai pakanka. „Graži vieta, bet vaizdas greitai taps kaip Jėrubaičių sąvartyne“, – pastebėjo vienas plungiškis.
Pripažinkime, kad išėję pasivaikščioti, ypač karštą vasaros dieną, nuoširdžiai džiaugiamės radę vandens kolonėlę. Tokios įrengtos ir Plungės jūros pakrantėse. Apmaudu, tačiau jos… jau sugadintos. Ar toks pat likimas neištiks ir dėžių su įranga telefonui įkrauti, dviračiui paremontuoti ar jo padangai pripūsti? Visko gali būti… Plungiškiai pastebi ir atluptas turėklų lentas, atplėštus laidus, nešvankius užrašus (gerai, kad jie tik kreida užrašyti – aut. past.).
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas „Plungei“ sakė, kad ir jis sulaukia gyventojų skundų, nuotraukų ir filmuotų vaizdų. „Pastebėtina, kad daugiausia nesklandumų kyla dėl vaikų ir paauglių nederamo elgesio pakrantėje: jaunimas lipa ant turėklų ir jais vaikšto, spardo sienas, kiša šiukšles į tinklą ar išmeta jas ant žemės, važinėja dviračiais ir paspirtukais ten, kur jais naudotis negalima, šokinėja, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei sukurtai infrastruktūrai“, – sakė jis.
Priminsime, kad Plungės jūros pakrantės apšviestos ir STEBIMOS VAIZDO KAMEROMIS. Visų pirma tai padaryta dėl piliečių saugumo, tačiau kameros fiksuoja ir šiukšlintojus ar turto niokotojus.
„Nuoširdžiai ir su derama pagarba prašau tėvų ir kitų artimųjų pakalbėti su atžalomis: priminti jiems pagarbaus elgesio viešoje vietoje taisykles, informuoti, kad pakrantės teritorija yra stebima vaizdo kameromis, taip pat prašau ugdyti meilę ir pagarbą savo miestui. Jei nustatysime, kad turtas sugadintas tyčiniais veiksmais, gali būti išieškoma padaryta žala. Nuo pirmadienio (balandžio 25 dienos – aut. past.) pakrantėje viešąją tvarką stebi Savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už viešosios tvarkos užtikrinimą. Todėl nenustebkite, jei nederamai besielgiantieji bus sudrausminti“, – patikino M. Kaunas.
Sakoma, jei nori pakeisti pasaulį, reikia pradėti nuo savęs. Tad jei jau norime gyventi gražiai, reikia vertinti ir tausoti tai, kas sukurta, negadinti, nedraskyti, nelaužyti, nešiukšlinti ir sudrausminti tą, kuris bandys tai daryti. Tiesa, plungiškiai sudrausminimu abejoja: „Pabandyk ką pasakyti, tokį lobyną atidaro, kad pasidaro gėda dėl jų tėvų ir eini neatsisukdamas.“
Na, o mes priminsime, jog Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnis (Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas) numato, kad už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą pirmą kartą galima sulaukti įspėjimo arba baudos nuo 20 iki 140 eurų. Už pakartotiną tą patį nusižengimą bauda siekia nuo 140 iki 600 eurų. Tad tėveliai, žinantys ar numanantys, kad jų vaikai laiką leidžia naujose erdvėse, turėtų savo atžalas įspėti, kad elgtųsi atsakingai.