Nuors muokslu žėnuovā nadėktā saka „Ne“, bet na tik žemaitems torieto būtė iduomos mėslėjėms, ka kol kas dar vės spiejamas Lopaitiu švėntvėitės pavadėnėms galiejė kėltė ė ėš žemaitėška „lopa“ (liet. – mušė), veiz konėgākštė Vīkėnta laikū žemaitē 1251 metās prilopa, sožeidė ė išgienė i derības atjuojosi Lietovuos dėdėlioji konėgākšti Mindauga so vėsa palīda.
Vos ož keliū šimtū metru nu spiejamas švėntvėitės ī dvėjū tūkstontmetiu senoma Pribitkas kapėnīns, pėlkapē (https://www.lad.lt/data/com_ladreports/699/1-73.pdf) ė kaims. „Pribitj“ rusėškā ėrgi reišk „priloptė“.
Vo sodībuo tujau ož kapėnīnā rasts rėbuožėnklis, sakontis, ka 100-asis žemės sklīps priklausė ėš Rusėjės parkeltam Jechimou Vasilevou, perš minti, ka Pribitka ī rusėšks vertėms ėš žemaitėška „loptė“, „priloptė“. Juk ė Platelius nuors nasiekmingā, bet cara valdė miegėna pavadintė Širienās (žem. – platos).
Ta Lopaitiu pavadėnėms, kol muokslu žėnuovā ras (jē ras) naabejuotėna kėlmies šaltėni, žemaitėškā gal skombietė ė Lopatē (lopa tėn; liet.– mušė ten).
Ruoduos, na dīvā, jē tēp ė būto, veiz pavadėnėms pasakuo aplei bovosius ivīkius, vo dabartious nauduojams pakavuo ėstuorėjės kroupelės aplei Mindauga, žemaitius, cara laikū Lietovuos rusėfikacėjė.
Mosintās tēp ī ė so Kontautiu pavadėnėmo. Sonormints i Kantaučius, ons gal kavuo kontėna tauta. Vo vėituo Gondingas ipėršts Gandinga nabsaka, ka če gondėna.
