Beveik prieš mėnesį, liepos 6-ąją, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje įvyko koncertas „Virtuoziškieji vargonai“. Šiuo koncertu atidarytas trečiasis tarptautinis Mažeikių vargonų muzikos festivalis.
Apie tai, kuo šių metų festivalis ypatingas, kokių atlikėjų mažeikiškiai ir miesto svečiai sulauks kituose festivalio koncertuose, papasakojo iš Mažeikių kilusi, Vilniuje šiuo metu gyvenanti festivalio meno vadovė Lukrecija Stonkutė.
– Kuo mažeikiškius ir miesto svečius stebins, džiugins III tarptautinis Mažeikių vargonų muzikos festivalis? Kuo jis skirsis nuo ankstesnių?
– Šiemet mažeikiškius ir miesto svečius džiuginsime penkiais renginiais. Festivalio atidarymo koncertas įvyko Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) dieną. Jame pasirodė vargonininkė SaraMusumeci iš Italijos. Tai buvo įspūdingas koncertas, kurio metu atlikėja demonstravo stulbinančius grojimo rankomis ir kojomis techninius sugebėjimus. Po renginio Sara susilaukė daug klausytojų dėmesio, pagyrų ir nuostabos išvydus įspūdingą vargonų „akrobatiką“.
Jau šį sekmadienį, rugpjūčio 4 dieną, kitoje miesto šventovėje – Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, po šv. Mišių ir Porciunkulės atlaidų koncerte „Sparnuotieji“ pasirodys jaunas, perspektyvus lietuvių duetas – vargonininkė Eglė Rudokaitė ir angeliško balso dainininkė, sopranas Emilė Ribokaitė.
Su Egle ir Emile drauge mokėmės Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Džiaugiuosi, kad draugiškas ryšys išlieka ir už mūsų Alma Mater ribų – scenoje.
Paskutinio vasaros mėnesio 18 dieną Mažeikiuose laukiame viešnių iš Latvijos. Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje po šv. Mišių ir Šv. Roko atlaidų koncerte „Cantabo Domine“ (liet. – „Giedosiu Viešpačiui“) savo atliekamą muziką dovanos senosios Šv. Gertrūdos bažnyčios Rygoje vargonininkė Kristine Adamaite ir Auksinio scenos kryžiaus Lietuvoje laureatė GuntaGelgote.
Paskutinę festivalio dieną, rugpjūčio 24-ąją, turėsime net du renginius – dvi festivalio naujienas. Pirmoji tokia: Mažeikių kultūros centro Mažojoje salėje vyks programa festivalio jauniausiems klausytojams ir žiūrovams – „Vargonai vaikams“! ORGELKIDS – tai „pasidaryk pats“ tipo vargonėliai, skirti vaikų pažinčiai su vamzdiniais vargonais. Vargonų meistras WimasJanssenas iš Nyderlandų 2013 metais sukūrė konstruktorių ORGELKIDS, kuris pamažu plito kitose Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Taivane, Pietų Korėjoje. 2020 m. licenciją įsigijo ir Nacionalinė vargonininkų asociacija (valdybos pirmininkas doc. dr. Balys Vaitkus). Tai pirmas ir kol kas vienintelis Lietuvoje tokio tipo instrumentas, kurį pagamino meistras Alvydas Šeduikis. ORGELKIDS akimirksniu sužadina smalsumą: vaikai aktyviai domisi, kam viena ar kita detalė skirta, ką su ja daryti, kur bus panaudota. Konstruodami vaikai sužino, koks vargonų veikimo principas, iš kur ir kaip į vargonus patenka oras, o su vargonininko edukatoriaus pagalba surenka nedidelius grojančius vargonėlius. Edukaciją Mažeikių kultūros centre ves Nacionalinės vargonininkų asociacijos nariai, vargonininkai, edukatoriai Gražina Trekur ir Dailius Kavalevskis.
Antroji festivalio naujiena – Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje koncerte „Vargonų ir orkestro dialogas“ pasirodys vargonininkas Benas Jonušas drauge su Vilniaus universiteto kameriniu orkestru (meno vadovas ir dirigentas Modestas Jankūnas). Praėjusių metų festivalio uždarymo koncerte ištikimiems klausytojams pažadėjau, kad kitais metais greta vargonų išvys orkestrą, tad pažadą tesiu!
Žinoma, kaip ir kasmet, po kiekvieno festivalio koncerto besidomintieji vargonais bus laukiami vargonininko edukacinėje valandėlėje.
– Panašu, kad šiemet festivalyje skambės kaip niekada daug lietuvių atliekamos lietuviškos vargonų muzikos. Tai sutapimas ar konkreti priežastis, tikslas?
– Nuo pat pirmojo festivalio vienas iš mano užsibrėžtų renginio tikslų buvo puoselėti ir skleisti lietuvių kompozitorių vargoninę kūrybą. Čia turiu mintyje ne tik praėjusių amžių kūrėjus, bet ir nūdienos kompozitorių opusus.
Remdamasi Lietuvos muzikos informacijos centro internetine duomenų baze, neseniai atlikau tyrimą ir suskaičiavau net 153 XXI amžiuje sukurtus lietuvių kompozitorių kūrinius vargonams, įvairioms sudėtims. O kiek dar kūrinių, net neabejoju, slapta „ilsisi“ kompozitorių kūrybos stalčiuose…
Tad repertuaras tikrai gausus ir jis privalo būti išgirstas!
Šių metų festivalyje skambės kūrėjų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juliaus Juzeliūno, Fausto Latėno, Vidmanto Bartulio, Zitos Bružaitės ir Mykolo Natalevičiaus opusai.
– Kaip yra šiemet: atlikėjai repertuarą savo muzikiniams pasirodymams rinkosi patys ar Jūs, organizatoriai, turėjot prašymų ir pageidavimų?
– Atlikėjams turime vienintelį prašymą – įtraukti į programą bent vieną XX–XXI amžių lietuvių autoriaus vargoninį kūrinį. Likusią programos dalį jie visiškai laisvi pasirinkti patys.
– Festivalis vyksta trečią kartą. Kaip Jūs manote ir matote: ar mažeikiškiai jį žino, pažįsta? Ar koncertuose matote tuos pačius, nuolatinius lankytojus, ar pastebite ir naujų, iki tol nematytų žmonių? Kokių atsiliepimų iš klausytojų, žiūrovų sulaukiate?
– Esu tikra, didžioji Mažeikių miesto ir rajono gyventojų dalis žino, kad gyvuoja tarptautinis Mažeikių vargonų muzikos festivalis.
Kasmet festivalio pabaigoje sulaukiu klausimų su viltingai spindinčiomis akimis: „Ar kitais metais rengsite festivalį?“ Vadinasi, poreikis ir susidomėjimas yra! Širdis apsąla kasmet sutinkant nuolatinius, ištikimus lankytojus: šeimą, draugus, buvusius mokytojus, kaimynus, pažįstamus! Taip pat nepaprastai džiaugiuosi išvydusi naujų veidų. Sulaukiame tikrai gausios klausytojų auditorijos, kuri festivalį jau ne kartą praminė „didinga sielos švente“.
– Kokie pasiruošimo festivaliui etapai Jums, kaip meno vadovei, yra sudėtingiausi, įdomiausi, paprasčiausi ir kodėl?
– Sudėtingiausias etapas – projekto rašymas, nes nuo jo kokybės priklauso ateinančių metų festivalio gyvavimas.
Man bene įdomiausias ir sykiu maloniausias procesas – atlikėjų paieška. Pavyzdžiui, vargonininkę iš Italijos SarąMusumeci atradau socialinio tinklo „Instagram“ platybėje. Tarp užsienio vargonininkų ši platforma labai populiari savireklamos tikslais – atlikėjai gausiai dalijasi koncertų, repeticijų vaizdo įrašų ištraukomis.
Pastebėjau, kad lietuvių vargonininkams toks skelbimosi būdas dar gana svetimas, tad šiuo atveju, neretai atsigręžiu į savo buvusius bendraklasius, kurso draugus, koncertinėse kelionėse sutiktus žmones, mūsų festivalyje koncertavusių atlikėjų rekomendacijas. Mano, kaip muzikologės, profesija šiam procesui labai palanki: vedu daug koncertų, rengiu interviu, sutinku daug nuostabių, profesionalių muzikantų.
Kartais draugystė užsimezga ir neformalioje aplikoje. Pavyzdžiui, šiemet festivalyje koncertuosiantis sopranas G. Gelgote prieš kelerius metus mane priėmė pasisvečiuoti į savus namus, vaišino skaniausiais patiekalais, o jos mažytė dukra pynė man plaukus ir mokė latvių kalbos žodžių.
Projekto vadovui Ričardui Grušui, numanau, daugiausia iššūkių kelia organizaciniai darbai: datų derinimas, finansiniai klausimai, svečių priėmimas, komunikacija su organizatorias ir panašiai.
Džiaugiuosi, kad turiu nuostabų festivalio bendražygį, kuriuo galiu pasikliauti dirbdama nuotoliu, gyvendama sostinėje! Taip pat esu dėkinga festivalio globėjai, Mažeikių rajono savivaldybės merei Rūtai Matulaitienei už palaikymą ir pagalbą puoselėjant vargonų meną.
Nuotr. iš festivalio organizatorių archyvo
