Šeštadienį Kulių, Daugėdų, Žlibinų seniūnijų gyventojai turėjo progą išgirsti AB „Amber Grid“ parengtą magistralinio dujotiekio (MD) Klaipėda-Kuršėnai statybos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Toks grandiozinis projektas ir galimas jo poveikis sudomino visuomenės atstovus.
Kirs penkias
savivaldybes
Kaip Daugėduose sakė AB „Amber Grid“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) organizatoriaus atstovas Saulius Sabonis, pagrindinis dujotiekio statybos projekto tikslas – sukurti pakankamus pajėgumus transportuoti suskystintas gamtines dujas iš SGD terminalo Klaipėdoje vartotojams Lietuvoje ir į kitas Baltijos šalis. Anot jo, taip bus sukurta galimybė Baltijos šalių rinkos dalyviams padidinti suskystintų gamtinių dujų importo per terminalą galimybes ir rinkos konkurencingumą.
Smulkesnę informaciją apie MD Klaipėda–Kuršėnai susirinkusiesiems pateikė UAB „Ardynas“ direktorius Arvydas Mincė. Pasak jo, dujotiekis planuojamas šalia jau esamo magistralinio dujotiekio Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda ir kirs 5 savivaldybes: Šiaulių, Telšių, Plungės r. (Žlibinų, Stalgėnų, Kulių seniūnijos), Rietavo (Medingėnų, Daugėdų, Rietavo seniūnijos), Klaipėdos. Remiantis A. Mincės žodžiais, planuojamo magistralinio dujotiekio ilgis – apie 110 km, Plungės sav. – apie 25 km, Rietavo – apie 11 km. Planuojamo dujotiekio vamzdžio skersmuo – 800 mm, projektinis slėgis – 5,4 MPa, mažiausias projektinis slėgis – 2,0 MPa.
Žemės savininkams – ūkinės veiklos apribojimai ir kompensacijos
Kaip pasakojo „Ardyno“ direktorius, statybų metu darbų zonos plotis miškuose numatomas 14 m, laukuose ir kt. vietose – 24 m. Pastačius MD, bus nustatyta apsauginė juosta po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies. Šioje juostoje žemę kultivuoti leidžiama ne giliau kaip 30 cm. Dujotiekio apsaugos zona drieksis išilgai vamzdynų trasos – po 25 m abipus vamzdyno ašies, o aplink MD įrenginius – 25 m pločio žemės juosta. Tad be raštiško AB „Amber Grid“ leidimo dujotiekio apsaugos zonoje bus draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus, sandėliuoti pašarus ir kt.
Dujotiekį eksploatuojanti organizacija apsaugos zonoje galės atlikti kai kuriuos darbus. Tarp kitų ir kasti, suderinus (ne vėliau kaip prieš 5 paras) šiuos darbus su žemės savininku ar naudotoju, bei techniškai prižiūrėti ir remontuoti vamzdyną, jo įrenginius, kompensuodama žemės naudotojui už darbų metu padarytą žalą. Magistralinio dujotiekio savininkas privalo savomis išlaidomis išvalyti 6 metrų pločio prošvaistę virš trasos.
Susitikime kalbėta ir apie servitutus. Kaip sakė A. Mincė, nustačius juos, atsiras ir ūkinės veiklos apribojimų. Anot kalbėjusiojo, servitutai su privačių žemės sklypų savininkais bus nustatomi notarinių sutarčių pagrindu, atlyginant apskaičiuotus nuostolius už numatomo magistralinio dujotiekio tiesimą, aptarnavimą ir naudojimą. Kompensacijos taip pat bus taikomos už esamų žemės ūkio pasėlių sunaikinimą, miško kirtimą ir pan.
Poveikio aplinkai vertinimo tyrimas
PAV ataskaitą daugėdiškiams pateikė UAB „AF-Consult“ aplinkosaugos konsultantė Erika Arlauskaitė. Anot jos, vertinimui buvo naudojamas ekspertinis vertinimas, daugiakriterinė analizė, nagrinėjamoje trasoje buvo atlikti aplinkos komponentų tyrimai ir stebėjimai.
Kaip sakė specialistė, planuojamo MD trasa bus tiesiama per Lietuvos pajūrio upių, Nemuno ir Ventos upių baseinų rajonus. Trasa kerta 98 upes, upelius, tvenkinius ir melioracinius kanalus, iš kurių reikšmingiausi – Minijos, Juodupio, Upynos, Virvyčios, Vėdarės, Luknės, Žvelsos, Smeltainės ir Gerdaujės.
Ataskaitoje nurodoma, kad MD eksploatacijos metu paviršinis ar požeminis vanduo nėra naudojamas. Paviršinis vanduo bus naudojamas tik magistralinio dujotiekio išvalymo ir hidraulinio bandymo metu. Nuotekų taip pat nesusidarys. Numatytos poveikio mažinimo priemonės: krantų (šlaitų) sutvirtinimui – kompleksinės priemonės (geotekstilė, grindimas akmenimis ir kt.). Nuožulnūs, mažai jautrūs erozijai upių ir upelių šlaitai bus apsaugoti, apsėjant juos daugiametėmis žolėmis. Taip pat numatoma atstatyti pažeistas melioracijos sistemas.
Ataskaitoje sakoma, kad eksploatacijos metu planuojama veikla aplinkos oro kokybei poveikio neturės, nes dujų nutekėjimai galimi tik avarijos atveju.
E. Arlauskaitė pasakojo, jog vertinant galimą PŪV poveikį ekosisteminiu požiūriu, reikšmingiausias, ilgalaikis poveikis bus miškams. MD trasa numatoma per Kretingos, Rietavo, Telšių ir Kuršėnų miškų urėdijų administruojamus miškus, ji kerta NATURA 2000 teritorijas. Todėl viena iš poveikio mažinimo priemonių numatyta, kad paukščių veisimosi laikotarpiu statybos darbai nebus vykdomi.
Pasak specialistės, dujotiekio trasa nepatenka į registruotų nekilnojamų kultūros vertybių teritoriją. Vertinimo metu atlikti archeologiniai tyrimai, potencialiose archeologinių ar kultūros vertybių požymių turinčiose vietovėse statybų metu numatyti tolimesni reikalingi tyrimai: archeologiniai žvalgymai, viršutinio žemės sluoksnio nukasimo metu su atidengtų struktūrų ištyrimu, o jei reikės, bus atliekami ir detalūs archeologiniai tyrimai.
Avarijos tikimybė – nulinė
Daugėdų seniūnijoje į viešą aptarimą susirinkę suinteresuoti asmenys specialistams teigė, kad paskaičiuotos kompensacijos per mažos. PŪV organizatoriaus atstovas S. Sabonis patikino, kad kompensacijos paskaičiuojamos, vadovaujantis nustatytomis metodikomis, o bendrovė galinti pasiūlyti tik trisdešimčia procentų daugiau. Anot jo, iškirtus mišką, mediena atiteks miško savininkui.
Gyventojams pasidomėjus apie dujotiekio saugumą, A. Mincė sakė, kad avarijos tikimybė praktiškai nulinė, nes suvirinimo darbus atlieka specialistai, turintys sertifikatus.
Po susitikimo specialistai atsakė į visus gyventojams iškilusius klausimus, susijusius su jų žemės, miško valdomis.
