Praėjusią savaitę Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas svarstė UAB „Plungės šilumos tinklai“ prašymą, kad Savivaldybė trejiems metams suteiktų garantiją 1,4 mln. Lt paskolai, kurią bendrovė paėmė iš banko. Už pasiskolintus pinigus „Plungės šilumos tinklai“ statė šilumos trasą – Lentpjūvės gatvės katilinę sujungė su mažosiomis Stoties g. esančiomis katilinėmis.
UAB „Plungės šilumos tinklai“ paskolą šilumos trasos statybai ėmė vienerių metų laikotarpiui. Tačiau, matydama, kad per metus paskolos grąžinti nepajėgs, bendrovė nutarė banko prašyti terminą pratęsti trejiems metams. Kad susitartų su banku, „Plungės šilumos tinklams“ reikalinga Savivaldybės garantija – ši turi patvirtinti, kad pinigai tikrai bus grąžinti.
Klausimą svarsčiusiems Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariams buvo įdomu, kas bendrovei trukdo paskolą grąžinti per metus, kodėl terminą prireikė pratęsti iki trejų. Kaip sakė „Plungės šilumos tinklų“ generalinis direktorius Petras Piekus, norint paskolą grąžinti per metus, kas mėnesį šiam reikalui reikia skirti apie 200 tūkst. Lt. O apyvartinių lėšų labai trūksta. Priežastis – vartotojų skolos už šildymą. Mat vien gyventojai bendrovei yra skolingi 2,7 mln. Lt, biudžetinės įstaigos – 1,2 mln. Lt, kiti juridiniai asmenys – 0,3 mln. Lt.
Komiteto nariai domėjosi, kodėl bendrovė nesiima skolų išieškojimo, nesikreipia į tokias paslaugas teikiančias įstaigas. Kaip sakė P. Piekus ir už šilumos ūkį atsakingas Savivaldybės administracijos specialistas Kazys Milierius, „Plungės šilumos tinklai“ yra sudarę sutartį su skolas išieškančia UAB „Gelvora“. Skolininkai apie tai esą įspėti raštu ir jiems gresia sankcijos. „Gelvora“ į skolų išieškojimo reikalą įsitraukti turėtų kitą mėnesį, tada, tikimasi, bendrovės finansinė padėtis turėtų pagerėti.
Kol komiteto nariai svarstė, ar suteikti „Plungės šilumos tinklams“ garantiją, žodžio paprašė Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė. Anot jos, šiuo metu Savivaldybė dar turi laisvo garantijų limito, bet jis labai nedidelis – tik apie 1,435 mln. litų. Jei „Plungės šilumos tinklams“ suteiktų garantiją 1,4 mln. Lt paskolai, vadinasi, turimą limitą išnaudotų maksimaliai ir liktų be nieko. „Maksimali garantija – per didelė rizika Savivaldybei. Dar nėra buvę tokio atvejo, kad garantijų limitą visiškai išnaudotume. Todėl aš esu prieš“, – kalbėjo A. Beierle Eigirdienė. Direktorės nuomone, juk Savivaldybei garantijų limito gali prireikti ir kitoms įmonėms pagelbėti – UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui, UAB „Plungės autobusų parkas“. „Išnaudojusi limitą, Savivaldybė trejiems metams bus paguldyta ant menčių. Be to, juk, prieš klodami vamzdį, šilumos tiekėjai sakė, kad sugebės paskolą grąžinti – esą parduos Apyvartinius taršos leidimus (ATL), bendrovei nebereikalingus pastatus, tačiau taip neįvyko. O dabar prašoma Savivaldybės garantijų“, – griežtai pasisakė direktorė.
Generalinis direktorius P. Piekus buvo kiek kitokios nuomonės. Esą „Plungės šilumos tinklai“ yra Savivaldybės įmonė, tad ir problemas reikėtų spręsti kartu, o ne paliekant jas vien tik bendrovei. „Be to, Savivaldybė turėtų įvertinti ir tai, kad biudžetinės įstaigos už šildymą skolingos 1,2 milijono litų. O tą vamzdį mes klojom ne dėl savęs – taip organizuojam šilumos pigimą ateityje“, – sakė P. Piekus.
Komitetas šiuo klausimu sprendimo nepriėmė. Baigiamasis žodis paliktas Savivaldybės tarybai – tegu visi pasvarsto ir bendrai nusprendžia, ar duoti garantiją „Plungės šilumos tinklų“ paskolai.
