Maždaug prieš menesi policija užregistravo 68 metu plungiškes G. V. pranešima, kad nežinomas asmuo telefonu iš jos išviliojo mobiliuju telefonu korteliu papildymu kvitu slaptažodžiu už 596 Lt. Susigaudžiusi, kad buvo apgauta, moteris kreipesi i policija. Pradetas ikiteisminis tyrimas. Nustatyta, jog plungiške apšove Marijampoles pataisos namuose sedintys kaliniai. Kadangi ten telefonai „vaikšto” iš ranku i rankas, konkretaus asmens, ko gero, ir neimanoma nustatyti.
Apgaudami plungiške, kaliniai naudojo tradicini apgaules modeli – apsimete pareigunais, telefonu praneše, kad jos sunus pakliuvo i nelaime. Esa pastume vaika, o šis už tai reikalauja 600 litu. Moteriške apgaule patikejo. Mat jos suauges sunus yra sporto treneris, todel visai tiketina, kad kažkas panašaus galejo nutikti.
Noredama pagelbeti sunui, pensininke sutiko ivykdyti „pareigunu” salygas. O šie paliepe nueiti i parduotuve ir už nurodyta suma nupirkti mobiliuju telefonu korteliu papildymu. I klausima, kodel negalima atsiskaityti pinigais, sukciai taip pat turejo atsakyma – esa nukentejusiojo tevai yra Airijoje, nepageidauja, kad vaikas gautu grynuju ir butu patenkinti, jei 600 litu suma atsirastu berniuko telefono saskaitoje.
Pensininke G. V. kaliniu pasakele patikejo ir nuejo pirkti korteliu papildymu. Matydamos, kad moteriške perka tiek daug papildymu, pardavejos pirkeja ispejo, kad ja, ko gero, bandoma apgauti, kad ji papildys kaliniu telefonu saskaitas, bet pensininke perspejimu neklause. Ji buvo isitikinusi, kad sunus prisidirbo, tad jam reikia padeti. Tiesa, prieš išeidama i parduotuve, moteriške dar skambino sunui, taciau jis neatsake. O tai, motinos manymu, galejo reikšti tik viena – jis tikrai pakliuvo i beda.
Kai tik ivykde sukciu pavesta „misija”, G. V. sulauke sunaus skambucio. Tada ir sužinojo, kad jam nieko nenutiko. Supratusi, kad yra apgauta, moteris išsyk kreipesi i policija. Pareigunai nesnaude – užblokavo papildytuju telefonu saskaitas. Taip kaliniai neteko ne tik plungiškes ivestu 596 litu, bet ir dar 244 Lt, kuriuos buvo „paaukojes” kažkas kitas.
Pasak policijos tyreju, žmones dažniausiai mano, kad melagingus pranešimus siuntinejantys nusikalteliai renka apie juos informacija, ir aiškiai žino, kam siuncia žinutes ar skambina. Deja, deja… Apie i beda pakliuvusi vaika jie informuoja visus iš eiles, nepraleisdami ne vieno telefono numerio. Taigi nieko keisto, kad tokius pranešimus gauna ir ministrai, ir teisejai, ir savivaldybiu merai, o gal net ir pats šalies Prezidentas. Visiems išsiunciama ta pati maldele, o paskui laukiama atsako.
Suprantama, daugelis žmoniu i tokius pranešimus tik ranka numoja – jiems puikiai žinoma, kad tai bandymas apgauti. Taciau yra ir tokiu, kurie „vaiko bedai” negali likti abejingi – skambina nurodytu telefono numeriu ir pakliuva i kaliniu gudriai suregztas pinkles.
Pareigunai telefoniniu pokalbiu išklotinese mato, kad, pavyzdžiui, liepos 17-aja Marijampoles pataisos namu kaliniai iš vieno numerio išsiunte 979 žinutes, liepos 18-aja patikliuju ieškota kur kas aktyviau – išsiusti 1 626 pranešimai. Taigi vyrai darbuojasi iš peties. Tyreju teigimu, jei afera pavyksta, kaliniai papildytas telefonu korteles už puse kainos parduoda kitiems, o pinigus išleidžia savo reikmems: narkotikams, cigaretems, alkoholiui ir t. t.
Daugeliui iš musu atrodo, kad nuo visuomenes izoliuotas asmuo bent kuri laika niekam negali pakenkti, žmones nuo jo apsaugoti. Deja… Ir sededami už grotu, jie nesiliauja vykdyti savo veiklos, rezga nusikaltimu planus, ieško bendrininku laisveje, dairosi, kaip cia apgavus koki pagyvenusi žmogu ar vaika. Pasak pareigunu, pagal kiekviena iš tu žinuciu butu galima pradeti ikiteismini tyrima, nes tai – akivaizdus pasikesinimas sukciauti.
Statistika liudija, kad potencialiausios telefoniniu sukciu aukos – vyresnio amžiaus moterys. Vyrai i tokius pranešimus dažniausiai nereaguoja, o moteriškes – gerokai patiklesnes ir jautresnes kito, ypac – savo vaiko, nelaimei. Beje, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie tu paciu sukciu apgautus vaikus, kurie, gelbedami mama ar teti iš bedos, nusikalteliams atiduoda ir šeimos santaupas, ir vertingus daiktus. Taigi bukime budresni.
Beje, i sukciu pinkles papuolusi plungiške anksciau buvo girdejusi apie telefonines apgaules, jai tai buvo gerai žinoma – mat visai neseniai jos kaimyne sukciams buvo atidavusi net 6 000 Lt. Deja, kaip sakoma, iš svetimu klaidu niekas nesimoko.
Noredama pagelbeti sunui, pensininke sutiko ivykdyti „pareigunu” salygas. O šie paliepe nueiti i parduotuve ir už nurodyta suma nupirkti mobiliuju telefonu korteliu papildymu. I klausima, kodel negalima atsiskaityti pinigais, sukciai taip pat turejo atsakyma – esa nukentejusiojo tevai yra Airijoje, nepageidauja, kad vaikas gautu grynuju ir butu patenkinti, jei 600 litu suma atsirastu berniuko telefono saskaitoje.
Pensininke G. V. kaliniu pasakele patikejo ir nuejo pirkti korteliu papildymu. Matydamos, kad moteriške perka tiek daug papildymu, pardavejos pirkeja ispejo, kad ja, ko gero, bandoma apgauti, kad ji papildys kaliniu telefonu saskaitas, bet pensininke perspejimu neklause. Ji buvo isitikinusi, kad sunus prisidirbo, tad jam reikia padeti. Tiesa, prieš išeidama i parduotuve, moteriške dar skambino sunui, taciau jis neatsake. O tai, motinos manymu, galejo reikšti tik viena – jis tikrai pakliuvo i beda.
Kai tik ivykde sukciu pavesta „misija”, G. V. sulauke sunaus skambucio. Tada ir sužinojo, kad jam nieko nenutiko. Supratusi, kad yra apgauta, moteris išsyk kreipesi i policija. Pareigunai nesnaude – užblokavo papildytuju telefonu saskaitas. Taip kaliniai neteko ne tik plungiškes ivestu 596 litu, bet ir dar 244 Lt, kuriuos buvo „paaukojes” kažkas kitas.
Pasak policijos tyreju, žmones dažniausiai mano, kad melagingus pranešimus siuntinejantys nusikalteliai renka apie juos informacija, ir aiškiai žino, kam siuncia žinutes ar skambina. Deja, deja… Apie i beda pakliuvusi vaika jie informuoja visus iš eiles, nepraleisdami ne vieno telefono numerio. Taigi nieko keisto, kad tokius pranešimus gauna ir ministrai, ir teisejai, ir savivaldybiu merai, o gal net ir pats šalies Prezidentas. Visiems išsiunciama ta pati maldele, o paskui laukiama atsako.
Suprantama, daugelis žmoniu i tokius pranešimus tik ranka numoja – jiems puikiai žinoma, kad tai bandymas apgauti. Taciau yra ir tokiu, kurie „vaiko bedai” negali likti abejingi – skambina nurodytu telefono numeriu ir pakliuva i kaliniu gudriai suregztas pinkles.
Pareigunai telefoniniu pokalbiu išklotinese mato, kad, pavyzdžiui, liepos 17-aja Marijampoles pataisos namu kaliniai iš vieno numerio išsiunte 979 žinutes, liepos 18-aja patikliuju ieškota kur kas aktyviau – išsiusti 1 626 pranešimai. Taigi vyrai darbuojasi iš peties. Tyreju teigimu, jei afera pavyksta, kaliniai papildytas telefonu korteles už puse kainos parduoda kitiems, o pinigus išleidžia savo reikmems: narkotikams, cigaretems, alkoholiui ir t. t.
Daugeliui iš musu atrodo, kad nuo visuomenes izoliuotas asmuo bent kuri laika niekam negali pakenkti, žmones nuo jo apsaugoti. Deja… Ir sededami už grotu, jie nesiliauja vykdyti savo veiklos, rezga nusikaltimu planus, ieško bendrininku laisveje, dairosi, kaip cia apgavus koki pagyvenusi žmogu ar vaika. Pasak pareigunu, pagal kiekviena iš tu žinuciu butu galima pradeti ikiteismini tyrima, nes tai – akivaizdus pasikesinimas sukciauti.
Statistika liudija, kad potencialiausios telefoniniu sukciu aukos – vyresnio amžiaus moterys. Vyrai i tokius pranešimus dažniausiai nereaguoja, o moteriškes – gerokai patiklesnes ir jautresnes kito, ypac – savo vaiko, nelaimei. Beje, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie tu paciu sukciu apgautus vaikus, kurie, gelbedami mama ar teti iš bedos, nusikalteliams atiduoda ir šeimos santaupas, ir vertingus daiktus. Taigi bukime budresni.
Beje, i sukciu pinkles papuolusi plungiške anksciau buvo girdejusi apie telefonines apgaules, jai tai buvo gerai žinoma – mat visai neseniai jos kaimyne sukciams buvo atidavusi net 6 000 Lt. Deja, kaip sakoma, iš svetimu klaidu niekas nesimoko.
