Masinė gyventojų evakuacija: kaip ji vyktų ir kas užtikrintų saugumą?

Foto Greta Skaraitienė / BNS Lietuva.

Augant geopolitinėms įtampoms ir kylant įvairioms grėsmėms, vis dažniau kalbama apie tai, kaip Lietuva yra pasiruošusi ekstremaliosioms situacijoms ir galimai masinei gyventojų evakuacijai. Šis procesas reikalautų ne tik valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų bei pačių žmonių pasiruošimo.

Evakuacijos planai ir savivaldybių atsakomybė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla pabrėžia, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turi patvirtintą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame numatyta, kaip organizuoti gyventojų evakuaciją. „Šiuose planuose aprašyta, kas ir kokia tvarka organizuoja iš ekstremaliosios situacijos židinio iškeldintų žmonių laikiną apgyvendinimą bei gyvybiškai būtinų paslaugų suteikimą“, – teigia jis.
Iš visų šalies savivaldybių yra gauta ir susisteminta informacija apie jų pasirengimą evakuoti ir priimti evakuotus gyventojus, jų apgyvendinimą, maitinimą, kitų būtinųjų paslaugų teikimą. Taip pat nustatyta, kiek ir kokio transporto savivaldybės turi, kokiais maršrutais, kiek gyventojų ir į kokias savivaldybes būtų vykdoma evakuacija. Bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomenės atstovais, identifikuotos 27 evakuojančios ir 24 priimančios savivaldybės.

Savivaldybės, įvertinusios nacionalinę rizikos analizę, planuoja prevencines priemones ir gyventojų apsaugomuosius veiksmus. Kiekviename regione vertinamos specifinės rizikos, tokios kaip branduolinės ar pramoninės avarijos, potvyniai, pavojai valstybės saugumui. Nustačius, kad esant pavojui gyventojus reikėtų evakuoti į kitą savivaldybę, jų merai sudaro bendradarbiavimo sutartis, užtikrinančias koordinuotą veikimą. Gyventojams, kuriems reikėtų laikino prieglobsčio, iš anksto numatyti kolektyvinės apsaugos statiniai, kurių sąrašas viešai skelbiamas pasirengimo ekstremalioms situacijoms svetainėje LT72.
Gyventojų informavimas ir transportavimas
Efektyvus gyventojų perspėjimas apie gresiantį pavojų yra vienas svarbiausių evakuacijos aspektų. Pasak R. Požėlos, tam yra naudojamos kelios priemonės: „Gyventojai apie ekstremaliąją situaciją būtų įspėjami siunčiant perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, įjungiant sirenas, perduodant informaciją per LRT televiziją ir radiją, taip pat skelbiant ją savivaldybių interneto svetainėse.“ Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei evakuoti reikėtų atokiau gyvenančius žmones, gali būti pasitelkiami specialūs pasiuntiniai, kurie asmeniškai perduotų informaciją.
Evakuacijos metu gyventojams perkelti būtų naudojamos savivaldybių transporto priemonės. Esant didesniam mastui, planuojama pasitelkti ir geležinkelių transportą. Tačiau, kaip teigia PAGD vadovas R. Požėla, viena didžiausių problemų yra pažeidžiamų asmenų – žmonių su negalia, senyvo amžiaus žmonių, mažamečių vaikų – evakuacija: „Pagrindinis dėmesys organizuojant gyventojų evakavimą valstybės lygiu bus skiriamas būtent šių žmonių apsaugai, nes jiems reikalinga speciali pagalba.“ Kita problema – žmogiškųjų išteklių trūkumas. Masinės evakuacijos metu reikia didelio savanorių ir specialistų įsitraukimo, tačiau jų skaičius yra ribotas. Be to, kritiškai svarbi yra evakuacijos registracija.

Raudonojo Kryžiaus vaidmuo
Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) glaudžiai bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis. LRK komandos pirmiausia padėtų savivaldybėms įrengti evakuacijos punktus ir laikino apgyvendinimo vietas, kur žmonėms būtų suteikiama pirmoji medicinos ir psichologinė pagalba.
„Svarbu, kad žmonės evakuacijos punktuose ne tik gautų fizinės pagalbos, bet ir jaustųsi saugūs. Didelį dėmesį skirtume žmonių su negalia evakuacijai ir jų poreikių užtikrinimui“, – sako LRK Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo departamento reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė.
Evakuacijos vietose būtų dalijamos higienos priemonės, maistas, vanduo, drabužiai ir kiti būtiniausi daiktai. Taip pat LRK rūpintųsi evakuojamų gyventojų registracija. Pasak V. Stankevičienės, evakuacijos atveju galėtų būti naudojamas pagalbos numeris 111, kuris veiktų kaip informacijos ir registracijos centras.

Evakuacijos metu reikėtų ne tik standartinės humanitarinės pagalbos, bet ir pagalbos, pritaikytos individualiems žmonių poreikiams. Pavyzdžiui, anot LRK atstovės, vieniems gali reikėti specifinių vaistų, kitiems – specialios dietos ar socialinės pagalbos.
Didelį dėmesį LRK skiria ir psichologinei paramai. Raudonasis Kryžius taip pat organizuoja įvairius mokymus, skirtus gyventojų švietimui apie pirmąją pagalbą ir civilinę saugą. V. Stankevičienė pabrėžia, kad kiekviena šeima turėtų būti pasirengusi galimai evakuacijai ir iš anksto aptarti šeimos veiksmų planą. Reikėtų žinoti, kur ir kaip vykti evakuacijos atveju, kaip tarpusavyje palaikyti ryšį nutrūkus mobiliajam ryšiui ir pan. Būtina turėti išvykimo krepšį su būtiniausiais daiktais.
Masinė evakuacija – sudėtingas procesas. Nors valstybė turi parengusi evakuacijos planus, jų įgyvendinimas, pasak pašnekovų, priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo.
Daugiau detalios informacijos apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72.lt, o nuo šiol – ir už ES lėšas sukurtoje mobiliojoje programėlėje LT72. Esant interneto ryšiui, atidarius programėlę išmaniajame įrenginyje duomenys kiekvieną kartą yra išsaugomi ir atnaujinami. Paskutiniai duomenys vėliau rodomi net ir be interneto ryšio.

PASITIKRINK ŽINIAS

Būtiniausių daiktų ir priemonių, skirtų greitai kiekvieno šeimos nario evakuacijai ekstremaliųjų situacijų metu, visuma – Išvykimo….
Mažoms žaizdoms ir įbrėžimams apsaugoti skirta priemonė, kuri turėtų būti pirmosios pagalbos rinkinyje.
Trumpasis perspėjimo …, gaunamas į mobilųjį telefoną.
Garso signalas, naudojamas perspėtigyventojus apie gresiantį pavojų ar ekstremaliąją situaciją.
Statinys, skirtastrumpalaikei (iki kelių valandų) gyventojų apsaugai kilus oro pavojui.
Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, rekomenduojama turėti vandens ir … atsargų bent 72 valandoms.