Fotografijos pradžia Lietuvoje – 1854 metai, kuomet į Druskininkus atvyko pravažiuojantis fotografas. Fotografija plito greitai, netrukus fotoateljė jau buvo Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, net Telšiuose. Tuo metu Mažeikiai vis dar buvo mažas 17 sodybų kaimelis, kurio kelis šimtmečius trukusią ramybę sudrumstė pro šalį tiesiamas geležinkelis. Dėl šios aplinkybės dabar gana tiksliai žinome, kada Mažeikių kaimelį išvydo pirmasis fotografas.
Fotografas iš Varšuvos
Kas žino, gal koks fotografas lankėsi ir anksčiau, bet istorija apie tai nutyli, o 1871 m. vasaros gale Liepojos geležinkelio valdyba pasamdė garsų fotografą iš Varšuvos Konradą Brandelį (1838–1920), kad jis užfiksuotų nutiestą geležinkelį, tiltus.
Kodėl samdytas fotografas iš Varšuvos, nors tuo metu jau buvo fotografų ir Vilniuje, ir Kaune, ir Šiauliuose, kur veikė jau net dvi fotoateljė? Tai, matyt, lėmė, kad vienas iš Liepojos geležinkelio bendrovės akcininkų buvo stambus bankininkas, investuotojas iš Varšuvos Janas Blochas.
Tuo metu fotografai labiau užsiėmė portretinėmis nuotraukomis, o K. Brandelis garsėjo ne tik kaip geras portretistas, turėjęs savo ateljė, bet ir kaip naujoves mėgstantis fotografas. Geležinkeliai – XIX amžiaus progreso simbolis, tad natūralu, kad jie turėjo dominti ir naujovių mėgėją.
Tarp kita ko, K. Brandelis padarė pirmąsias aeronuotraukas iš oro baliono, pirmąją Varšuvos panoraminę fotografiją. Kita šiam fotografui priskirta naujovė – tai, kad jis pradėjo fotografinių kalendorių leidybą. Jau vėliau, po aprašomų įvykių, K. Brandelis sukonstravo fotoaparatą su 12–24 negatyvinėmis plokštelėmis, pavadinęs jį fotorevolveriu. Tad suprantama, kodėl vienas iš geležinkelio linijos akcininkų pasikvietė būtent šį fotografą, kuris kartu su geležinkelį priėmusia komisija ir pravažiavo visa linija nuo Kaišiadorių iki Liepojos.
Vienintelė nuotrauka
Geležinkelis visur geležinkelis, todėl labiau paveiksluoti tiltai, stotys, sandėliai.
Deja, Mažeikių stotis fotografo nesudomino, gal čia net nestabtelta, nes stovėta prie už keleto kilometrų esančio tilto per Ventą. Iš kur tai žinoma? Po kelionės Kaišiadorys–Liepoja buvo sudaryti keli fotografijų rinkiniai. Šiuo metu žinomas tik vienas, kuris saugomas Rusijos nacionalinėje bibliotekoje Peterburge, rinkinyje yra 23 fotografijos.
Mažeikių muziejui leidžiant knygą „Istorinė Mažeikių fotografija“ reikėjo iš Rusijos nacionalinės bibliotekos gauti leidimą nuotraukai publikuoti. Prie nuotraukos apie tiltą nurodyta, kad tai yra laikinas tiltas per Ventą, bet tas „laikinas“ tiltas išbuvo 44 metus, gal ir ilgiau dar būtų buvęs, bet jį per Pirmąjį pasaulinį karą sudegino atsitraukianti Rusijos kariuomenė.
Atvirukai – be autorių
Jei yra aišku, koks fotografas pravažiuodamas pirmas pamatė Mažeikių kaimelį, nežinome, kas cariniu laikotarpiu fotografavo Mažeikių vaizdus atvirukams. Juos spausdino, kas netingėjo, nebuvo nurodoma, nei kas išleido, nei kas fotografavo.
Bet kokiu atveju, apžvelgdami fotografijos ištakas mūsų krašte, atvirukų apeiti negalime. Visi jie išspausdinti, kai Mažeikiuose jau buvo nuolatinis fotografas – Jonas Motuzas, bet apie jį atskirai. O dėl atvirukų fotografų situacija keista. Jei vieni atspausti iš geros nuotraukos, kokybiški, kiti labai prasti. Kaip šis (2), pagal antspaudą datuojamas 1909 m., nors greičiausiai vaizdas užfiksuotas dešimtmečiu anksčiau. Tikra nuotrauka šio vaizdo net negalima vadinti, iš visko sprendžiant, ji labai retušuota, keistai atrodo geležinkelis, žibintai.
Kitoje atvirutėje (3) vaizdas tas pats, bet jau vaizduojama kita geležinkelio stoties pusė – nuo gatvės, čia jau žibintai milžiniški, dar palyginkite arklio ir vežėjo proporcijas… Ko gero, šis atvirukas su 1911 m. data ir yra pirmoji Mažeikių – tuometinio Muravjovo – vaizdo klastotė.
Atkreipkime dėmesį į geležinkelio stoties fligelio langus. Atviruke – tik šeši langai, tiek jų tuomet ir buvo, vėliau stotis prailginta iki dabartinio dydžio – devynių fligelio langų.
Kalbant apie ketvirtą–šeštą atvirukus, fotografijos pakankamai geros kokybės ir informatyvios. Visose – dabartinė Vasario 16-osios, tuometinė Stoties gatvė. Kaip matote, intensyviausias judėjimas prie Didžiosios (Laisvės) gatvės, ten tuo metu buvo turgavietė, vykdavo trys savaitiniai turgūs.
Tiksliai pasakyti, kiek išleista atvirukų su Mažeikių – Muravjovo vaizdais, sudėtinga. Vienas vilniškis kolekcininkas buvo minėjęs apie 27 vienetus, bet ar kas turėjo surinkęs visą kolekciją, dar ir suklasifikuotą, nežinoma.
Fotografijos istorija – ir mažeikiškių albumuose
Pristatant fotografijos ištakas Mažeikiuose, būtina paminėti faktą, kad vieną pirmųjų fotoateljė Mažeikiuose įsteigė Henzelli.
Šio fotografo pagrindinė ateljė buvo Liepojoje, o filialas atidarytas Mažeikiuose – Muravjovo. Iki kada veikė Henzellifotoateljė Mažeikiuose, kas joje dirbo, žinių nėra.
Galbūt daugiau sužinosime pasinaudoję Latvijos archyvais. Istorija, ypač fotografijos, ir yra įdomi tuo, kad iškyla vis naujų faktų, kažkur, interneto platybėse, aptinkamos naujos, netikėtų rakursų fotografijos, o atsiradus „Senajai Mažeikių fotografijai“, vis daugiau sužinome ir apie žmonių saugomas nuotraukas.
Muziejininkams sudaroma galimybė vertingas fotografijas nusiskenuoti aukšta raiška, kiti sutinka jas ir atiduoti. Tad, kada bus padėtas galutinis taškas senųjų Mažeikių fotografijos istorijoje, neaišku.
Panaudotas šaltinis: Junevičius Dainius, „Varšuvos fotografas Konradas Brandelis Lietuvoje“, Kultūros barai, 2010, Nr. 5.
Mažeikių muziejaus vyr. muziejininkas
Nuotr. iš Mažeikių muziejaus archyvo
