Paprastoji lūšis yra reta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai vienintelė mūsų šalyje kačių šeimos rūšis, kuri čia gyvena nuo neatmenamų laikų. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir Europos Sąjungos buveinių direktyvos II priedą.
Apie dabartinę lūšių populiaciją Lietuvoje tikslių duomenų nėra. Visuotinės šių plėšrūnų apskaitos, už kurią atsakinga Generalinė miškų urėdija, duomenimis, 2007 m. mūsų šalyje gyveno 30, 2010 m. – 40 lūšių. Dėl nepalankių apskaitoms žiemų visuotinė vilkų ir lūšių apskaita visoje šalyje atlikta 2015-ųjų vasario 3 ir 6 dienomis, bet oficialių jos duomenų dar nėra. Žinoma, kad lūšys, ypač per rują, kuri vyksta vasario–balandžio mėnesiais, labai plačiai klajoja. Naudodami siųstuvus mokslininkai yra nustatę, kad individuali šio plėšrūno teritorija siekia 10 000–15 000 ha, priklausomai nuo geografinės vietovės, grobio išteklių ir paties individo.
Po ilgos pertraukos, kai lūšys Žemaitijos nacionaliniame parke nebebuvo užregistruojamos, 2015-ųjų apskaitos metu skirtingose vietose rasti trijų lūšių pėdsakai. Viena pagal Aplinkos ministerijos programą išaugintų ir 2013 metais Plokštinės rezervate paleistų lūšių su antkakliu užklysta į Šaltojo karo muziejaus teritoriją, kur ją užfiksuoja vaizdo stebėjimo kameros.
Aplinkos ministerija ir Lietuvos medžiotojų draugija 2012–2014 metais įgyvendino retų rūšių apsaugos veiksmų planą, tarp jų – lūšių, įvairiose „Natura 2000“ teritorijose. Lūšių apsaugos veiksmų plano priemonės buvo vykdomos Žemaitijos nacionaliniame parke ir Aukštojo tyro telmologiniame draustinyje. Siekiant sumažinti trikdymą įrengti užtvarai. Plokštinės rezervate ir Aukštojo tyro draustinyje iš nuvirtusių kelmų, išvartų įruoštos vietos lūšims veistis. Iš į ritinius susuktų šiaudų ir šieno padaryti vadinamieji pelių bokštai, į kuriuos buvo pilami grūdai siekiant padidinti pelinių graužikų skaičių. Tai gana gera priemonė ne tik dėl lūšių, bet ir pritraukia pelėdas, apuokus, yra papildomas maistas elniniams žvėrims. Siekiant pagerinti lūšių mitybos bazę buvo nukertamos drebulės, blindės ir kiti elninių žvėrių mėgstami sumedėję augalai. Plokštinės rezervato ir Aukštojo tyro draustinio prieigose pastatyta po tris informacinius stendus apie lūšis ir jų apsaugą, suorganizuotas seminaras visuomenei.
Džiugu, kad medžiotojai vis labiau prisideda prie gamtos, kurios dalimi esame, išsaugojimo. Iš visos visuomenės, medžiotojų draugijų laukiame pranešimų apie pastebėtas lūšis, didžiuosius apuokus, tetervinus ir kitas retas saugomas rūšis, apie iškylančias problemas, kurias aptarę bendromis pastangomis spręsime.
