Pirmasis birželio sekmadienis – ypatinga diena. Tai – Tėvo diena. Ne veltui Lietuvos vyskupai maldų už šeimas mėnesį šį pavasarį pasirinko laiką tarp tokių iškalbingų savo prasme dienų – Motinos ir Tėvo dienų.
Du žmonės, pašaukti į santuokinį gyvenimą, į šeimą, yra pakviečiami besąlygiškai bendrystei ir meilei, abipusiam gėriui puoselėti ir šventumo siekiui. Tačiau tokia vyro ir moters sąjunga, palaiminta Viešpaties, savo esme iš tiesų atskleidžia ir be galo nuostabų Kūrėjo užmojį jiems – dalyvavimą gyvybės dovanos perdavime. Dievas pasirūpino, kad kiekviena nauja gyvybė, atėjusi į šį pasaulį, gimtų dviejų mylinčių tėvo ir motinos širdžių apsuptyje, kad gimtų šeimoje. Vaikai yra tai, kas atveria motinos ir tėvo pašaukimų prasmę, kilnumą.
Šia proga noriu tarti keletą sveikinimo žodžių visiems Jums, kurie realizuojate savyje šį kilnų ir atsakingą tėvystės pašaukimą. Jūs esate tie, kurie pašaukti teikti šeimai saugumo jausmą, moralinę pusiausvyrą. Esate pašaukti ugdyti savyje krikščionišką meilę, mylėti stipriai ir šventai savo žmonas, rūpintis savo vaikais. Jūs esate tie, kurie apsupate savo šeimas
didžiadvasiška ir neišsenkančia meile.
Kaip šeimos tėvas, kiekvienas iš Jūsų, brangieji, kartu su savo žmonomis, kurios realizuoja motinystės pašaukimą, esate pašaukti rūpintis savo vaikais. Jūsų kantrumas ir romumas, dėmesys kiekvienam šeimos nariui, savitvarda ir išmintis kuria šeimose tą darną, kuri tokia reikalinga jiems augti.
Todėl šiandien, švenčiant tokią prasmingą šventę, norėtųsi nuoširdžiai pakviesti visus vyrus dar kartą pažvelgti į savojo pašaukimo kilnumą, apmąstant jį Dievo Tėvo tėvystės fone. Semkitės stiprybės savajam pašaukimo kelyje, matydami visų Tėvo besąlygišką meilę ir kantrų rūpestį kiekvienu savuoju vaiku. Ir jūs būkite kantrūs ir stiprūs šį kelią, šalia džiaugsmo akimirkų, palydinčiuose sunkumuose, auklėkite savuosius vaikus, skiepydami juose tikėjimą, meilę Dievui ir artimui.
Gražūs žodžiai nuskamba Šventajame Rašte: „Kas auklėja savo vaiką, kelia priešams pavydą, o savo bičiuliams – pasididžiavimą. Net po savo mirties tėvas neatrodys miręs, nes palieka po savęs atvaizdą. Gyvas būdamas, jis mato jį, džiaugiasi ir net mirdamas neliūdi“ (Sir 30, 3-5).
Tegul vyriškas maldingumas, krikščioniškas sąmoningumas, atsakomybės jausmas ir įsipareigojimo dvasia, kilniadvasiškumas ir altruizmas, pagarba ir atjauta savo žmonoms, neblėstanti rūpestinga ir reikli meilė vaikams skleidžiasi per jūsąjį tėviškumą, o kasdienybę gaivinanti tikėjimo dvasia tetampa jūsų įkvėpimu siekti savojo pašaukimo pilnatvės!
Sveikinu Jus visus Tėvo
dienos proga!
