Rugsėjo trečiąjį šeštadienį Lietuvoje minima Miškininko diena. Ta proga ir kalbinome Rietave įsikūrusios UAB „Alzimedis“ vadovus Algį Meižį ir Algį Marčinauskį.
Taip jau sutapo, kad šių metų vidurvasaryje bendrovė atšventė savo veiklos dešimtąjį jubiliejų.
O prieš kelias savaites į „Alzimedžio“ teritoriją atriedėjo ir naujutėlaitė miško kirtimo mašina „Fox Harvester“. Daugiau nei milijoną litų kainavusią techniką bendrovė įsigijo, gavusi Europinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, skirtas miškų ekonominės vertės didinimui ir medienos apdirbimo modernizavimui. Žinoma, pusę sumos bendrovė turėjo mokėti iš savo kišenės. Tačiau vadovai tiki, kad, kaip ir prieš ketverius metus su ES parama įsigytas miško traukimo traktorius, taip ir ši mašina, atsipirks. Anot jų, nauja technika pagerins ne tik darbų kokybę, bet ir spartą. Naujoji mašina ne tik nupjauna medį, nugenėja šakas, bet ir suskersuoja reikiamu ilgiu.
Direktorius A. Meižys prisiminė, kaip prieš dešimtmetį bendrovė, savo veiklą pradėjusi nuo miško traukimo traktoriaus „Mini Briunette“, vėliau įsigijo modernesnį „Timberjack 810“, dar vėliau – „John Deere 810“. „Laikas nuo laiko atnaujiname techniką, žiūrime, kaip dirba skandinavai, imame iš jų pavyzdį“, – kalbėjo vadovai.
Naujoji mašina atlieka daugelį darbų, kuriuos dirbo žmonės, todėl iškart kyla klausimas – kai bendrovė atnaujina techniką, gal nebereikia ir žmonių? A. Marčinauskis nuramino, kad be žmonių, kurie dirba su „husqvarnomis“, niekaip neapsieisi. Anot abiejų Algių, nors technika moderni ir galinga, ji – ne visagalė.
Vyrai apgailestavo, kad profesinio rengimo mokyklose mažai ruošiama miškininkų. Dar dažais kvepiančią „Fox Harvester“ valdyti patikėjo ką tik A. Stulginskio Universitete miškininkystės bakalauro mokslus baigusiam Tadui Marčinauskiui. Sakysite, tėvas vadovas – tai ir patikėjo? A. Marčinauskis ir neslėpė, kad kadanors verslą reiks perleisti jaunesniajai kartai. A. Meižys net juokavo, kad Tadas jų bendrovei – per didelė prabanga.
Tačiau, žiūrint iš kitos pusės, džiugu, kad jaunas žmogus, baigęs mokslus, neišlėkė į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo. Apkaltinti tik savo interesų paisymu vadovų nepavyktų, nes su naująja technika dirba ne tik Tadas. Specialiai į kursus Latvijoje vyko ir vienas darbuotojų – Remigijus Petreikis.
Paklaustas, kaip jauniesiems darbininkams sekasi valdyti modernią mašiną, A. Marčinauskis šypsojosi – lėtai. „Mano dėdukas sakydavo, geriau lėčiau bet dailiai, kad nereikėtų perdirbti“, – kolegai paantrino kitas Algis. Anot jo, kol technikos valdymo specifika neišmokta kaip du kart du, vyrai ir neskuba.
Ar patys vadovai nebandė padirbėti su „Fox Harvester“? A. Marčinauskis juokėsi, kad laukia, kol jaunimas išmoks, o tada ir juos pamokys. Abu vadovai viliasi, kad apmokyti vyrai nepaliks bendrovės. „Būna skaudu, kai mokai žmogų, paruoši jį, o šis ima ir pabėga“, – kalbėjo A. Marčinauskis. „O surasti ir paruošti naują žmogų – ne taip lengva“, – antrino A. Meižys.
O jei technika sugestų, kas ją remontuos? Ir A. Meižys, ir A. Marčinauskis atviravo, kad mašinos garantinis terminas – pora metų, o vėliau jau ir patys bus išsiaiškinę kas ir kaip. „Jei technika dirba, ji genda. Taip turi būti“, – kalbėjo „Alzimedžio“ vadovai.
Prekyba mediena, miškų kirtimas – populiarus verslas Lietuvoje. Ar neatsitiks taip, kad po kurio laiko nebegalėsime didžiuotis miškais, viskas bus iškirsta ir parduota? „Nesam nutolę nuo gamtos ir galim pasakyti, kad miškų išnykimas Lietuvai dar negresia“, – tarsi susitarę dėstė abu Algiai.
Anot „Alzimedžio“ vadovų, miškininkai – tylūs ir ramūs, todėl ir savo profesinę šventę paminėjo kukliai, be muzikos ir fejerverkų. Klausėme, o kaip darbuotojai? Negi liko be dovanų? A. Meižys ir A. Marčinauskis juokaudami atsakė, kad jų žmonės nėra labai „baliaunūs“, o premijomis už gerą darbą retkarčiais ir be progos pamaloninami.
