Ketvirtadienį Rietave lankėsi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Susitikime su svečiu dalyvavo meras Antanas Černeckis, vicemeras Jonas Eugenijus Bačinskas, Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas ir viešosios įstaigos Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Birutė Kerpienė.
Ketvirtadienį Rietave lankėsi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Susitikime su svečiu dalyvavo meras Antanas Černeckis, vicemeras Jonas Eugenijus Bačinskas, Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas ir viešosios įstaigos Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Birutė Kerpienė.
Meras A. Černeckis: „Dovanų už skiepijimąsi nesiūlome“
Savivaldybės vadovas A. Černeckis svečiui trumpai papasakojo apie Rietave veikiančias gydymo įstaigas ir jų teikiamas medicinos paslaugas.
Pagal oficialią statistiką tą dieną, kai Rietave svečiavosi ministras, COVID-19 sirgo 16 savivaldybės gyventojų. Tačiau, kaip pabrėžė meras, skaičiai realybėje šiek tiek kitokie. Pastebėta, kad prie Rietavo priskiriami susirgę asmenys, kurie registruoti savivaldybėje, bet gyvena ir izoliuojasi kituose miestuose. „Džiugu, kad nebėra didelių susirgimo židinių, serga tik pavieniai asmenys. Matyt, rietaviškiai virusu užsikrečia didesniuose miestuose, dalyvaudami masinėse šventėse, renginiuose. Savivaldybė nedidelė, todėl kiekvienas susirgimo atvejis daro didelę įtaką statistikai. Realybėje situacija nei tragiška, nei optimistiška: sergamumo didėjimas kelia nerimą, tačiau žmonių, gydomų ligoninėje, šiuo metu neturime“, – dėstė A. Černeckis.
3 754 (52,3 proc.) savivaldybės gyventojai jau pasiskiepijo nuo COVID-19. Kalbėdamas apie vakcinaciją, meras A. Černeckis neslėpė manęs, kad, vos tik atsiradus galimybei pasiskiepyti, nusidrieks norinčiųjų tai padaryti eilės. „Nesitikėjau, kad prieš skiepus bus nukreipta tokia stipri propaganda. Tenka raginti žmones skiepytis, tam pasitelkiame bendruomenių pirmininkus, seniūnaičius, seniūnus, – sakė Savivaldybės vadovas. – Nesiūlome, kaip tai daroma kai kuriose kitose savivaldybėse, už skiepijimąsi dovanų ar premijų. Duoti „pakišą“ žmogui už tai, kad jis pasirūpintų savo sveikata, atrodo neteisinga. Tikiuosi, kad rietaviškiai, matydami, kaip sunkiai suserga pažįstami ar žinomi žmonės, patys priims teisingą sprendimą.“
Meras A. Černeckis pažymėjo, kad Vyriausybės sprendimas padaryti PGR testus mokamus šiek tiek suaktyvino skiepijimąsi, tačiau kitą priemonę – draudimą žmonėms, neturintiems galimybių paso, naudotis tarpmiestiniu transportu – įvardijo kaip per daug griežtą: „Ne visi senjorai turi galimybę elektroniniu būdu išsiimti galimybių pasus, o Registrų centro Rietave nėra, žmonėms reikia važiuoti į Plungę.“
Išklausė problemas
Ministrui A. Dulkiui pasidomėjus, su kokiomis problemomis susiduria savivaldybės gydymo įstaigos, Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė B. Kerpienė prabilo apie situaciją, susidariusią COVID-19 mobiliajame patikros punkte.
Vyr. gydytoja sakė, kad, naudojant bendrą registracijos sistemą, Rietave testuotis užsiregistruoja nemažai aplinkinių rajonų gyventojų, todėl kartais vietų nelieka net patiems rietaviškiams. Dar viena bėda – vėluojantys pinigai už skiepijimą. „Pinigus už vakcinavimą privačios gydymo įstaigos gauna tiesiogiai, o mums, „valdiškoms“ įstaigoms, skirtieji pirmiausia pervedami Savivaldybei, o tik paskui patenka į mūsų sąskaitą. Reikia darbuotojoms mokėti atlyginimus, esame maži, savų pinigų neturime. Gal būtų galima sutvarkyti taip, kad finansavimas mus, kaip ir privačias įstaigas, pasiektų tiesiogiai?“ – klausė ministro B. Kerpienė.
Gydymo įstaigos vadovė svečiui perdavė ir odontologės siūlymą: pakeisti dantų dengimo silantu programoje dalyvaujančių vaikų amžių – vietoje dabar esančio 6–14 metų amžiaus nustatyti 5–16 metų. Toks siūlymas motyvuotas odontologės pastebėjimu, kad šešiamečiai pas gydytoją patenka jau sugedusiais dantimis, nes ne visi tėvai rūpinasi vaikų dantų priežiūra.
B. Kerpienė akcentavo tai, kad valdiškos odontologo paslaugos rietaviškiams labai reikalingos. Poliklinikoje dirbančios gydytojos darbo krūvis didelis, o finansavimas per menkas, kad būtų galima mokėti orų atlyginimą.
Ministras A. Dulkys pasižymėjo susitikimo metu iškeltas problemas ir žadėjo pasidomėti, ką galima padaryti šiais klausimais.
Pristatė numatomas sveikatos sektoriaus reformas
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas sakė atvykęs su Savivaldybės valdžia aptarti numatomos sveikatos apsaugos sistemos reformos.
Svečias kalbėjo apie ministerijos ketinimą centralizuoti greitosios medicinos pagalbos sistemą. Pasak jo, ši funkcija būtų nuimta nuo savivaldybių pečių ir pereitų valstybės žinion. „Esame numatę investuoti į automobilių parko ir darbuotojų darbo priemonių atnaujinimą. Mūsų tikslas, kad paslaugos būtų teikiamos efektyviai ir kokybiškai. Iškelsime užduotį, per kiek laiko nuo iškvietimo medikų brigada turi atvykti mieste, per kiek – tarp miestų. Specialistai analizuos situaciją, aiškinsis, kur ir kiek ekipažų turėtų stovėti, kad spėtų laiku sureaguoti“, – pasakojo A. Dulkys.
Ministras akcentavo būtinybę išsiaiškinti, kur ir kokių medicinos paslaugų reikia labiausiai. Jo manymu, norint tai padaryti nebeužtenka žinoti gyventojų skaičių, bet būtina atsižvelgti į visuomenės struktūrą, nes senstant gyventojams išryškėja kitų paslaugų būtinybė. A. Dulkys kalbėjo apie svarstomą bendruomeninių sveikatos centrų savivaldybėse steigimą, ilgalaikės slaugos ir priežiūros paslaugų gerinimą.
„Numatome didinti ambulatorinių paslaugų prieinamumą, mažinti stacionarų gydymą. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, gydytojų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, – vienas didžiausių. Labai aukštas apsilankymų pas gydytojus rodiklis, tačiau išvengiamojo mirštamumo rodiklis – vienas žemiausių. Europos Sąjunga planuoja Lietuvai – sveikatos sektoriui – skirti maždaug 800 milijonų eurų, bet su sąlyga, kad bus įgyvendinta sistemos reforma.
Noriu paraginti savivaldybes įsivertinti, kokių paslaugų joms labiausiai reikia. Aktyviai dalyvauti darbo grupių diskusijoje, teikti savo pasiūlymus, kaip pagerinti medicinos paslaugų kokybę, atsižvelgti į gyventojų poreikius. Pats neversiu uždaryti nė vienos ligoninės. Apsispręsti, ar reformuoti esamą sveikatos apsaugos sistemą, turės pačios savivaldybės, bet Europos Sąjungos fondų investicijos ateis ten, kur bus daromi pokyčiai“, – maždaug tokiais žodžiais numatomą reformą pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.
Po pokalbio Savivaldybėje A. Dulkys apsilankė Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centre. Prie jo ministro laukė rietaviškiai, tikėdamiesi, kad jis atsakys į jiems rūpimus klausimus, tačiau svečias su jais nebendravo. Nuėjo susirinkusiesiems net nespėjus suformuluoti klausimo, bet ir taip buvo aišku, kad ministro laukia prieš skiepus nusiteikę rietaviškiai. Ir A. Dulkį lydėję vietos valdininkai rodė aiškų pasipiktinimą iniciatyva pakalbinti svečią.
