*Petras, būdamas jaunas, mylėjo svetimus vaikus, o juk šitų vaikų gyslomis teka ir jo kraujas.
*Pagrindinis veikėjas labai mylėjo bites ir turėjo jų labai daug, kad užtekdavo ir kaimynams, ir vaikams, ir užeinantiems svečiams pavaišinti.
*Mes žinome, kad bitės yra lietuvių nacionalinis naminis gyvūnas.
*Kaip jį myli visi kaimo vaikai, ir net tokie plėšrūs vabzdžiai kaip bitės jam nieko nedaro.
*Šis kūrinys yra toks realistiškas, į jį galima taip įsijausti, kad netgi beveik neverkiantis žmogus gali pravirkti. Kūrinio autorius paskatina tai daryti. Jis analizuojamo teksto svarbiausioje vietoje pravirkdo Petrą Sabaliūną.
*Žmogus visų pirma esi viduje, o ne išorėje.
*Ištraukoje veikėjų nėra daug: Sabaliūnas, pasakotojas, bitės, Sabaliūno sūnus.
*Novelės pasakotojas išreiškiamas veikėju.
*Taigi šios novelės problema – žmonijos „meilė” savo tėvams…
*Ištraukos erdvė atvira, nes veiksmas vyksta kieme. Juk tada niekas neįsileisdavo ubago į namus.
*Čia jis mąstydamas apie Petrą Sabaliūną, neatskleidžia mums jo išvaizdos, tačiau griebiasi už jo vidinio pasaulio: „labai mylėjo kitus”.
