Šventasis Tėvas Pranciškus (kardinolas Jorge Mario Bergoglio, SJ), iki kurio apsilankymo Lietuvoje liko nepilnas mėnuo, – tai pirmasis popiežius jėzuitas ir pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos, taip pat pirmasis popiežius, pasirinkęs Pranciškaus vardą. Jis yra 265-asis Petro įpėdinis.
Dabartinis popiežius gimė Buenos Airėse, Argentinoje, 1936 m. gruodžio 17 d. Studijavo Buenos Airių universitete ir gavo chemijos inžinieriaus magistro diplomą. Vėliau mokėsi Argentinos sostinės Dvasinėje seminarijoje ir Šv. Juozapo kolegijoje, kurioje 1960 m. įgijo licenciato laipsnį. 1958 m. įstojo į jėzuitų ordiną. Dėstė literatūrą, filosofiją ir teologiją Buenos Airių katalikiškose kolegijose. 1969 m. buvo įšventintas kunigu, o 1973 m. davė amžinuosius vienuolinius įžadus. 1973–1979 m. buvo Argentinos jėzuitų provincijos provincijolas. 1980 m. tapo Buenos Airių provincijos San Migelio dvasinės seminarijos rektoriumi. 1992 m. tuometinis popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė Buenos Airių vyskupu augziliaru. Tikintieji labai greitai pamilo savo naująjį ganytoją už jo santūrų gyvenimo būdą ir džiugų bendravimą su žmonėmis.
1998 m. vasario 28 d. būsimasis popiežius tapo Argentinos sostinės arkivyskupu ir keletą metų vadovavo Argentinos vyskupų konferencijai. 2001 m. Jonas Paulius II jam suteikė kardinolo laipsnį. Nors, kaip pažymi dauguma jo biografų, pasikeitė drabužių ir pijusės spalva (pijusė – tai katalikų aukštųjų dvasininkų – vyskupo, kardinolo, popiežiaus – nešiojama kepuraitė, tokios pat spalvos kaip jų drabužiai), tačiau nesikeitė jo ganytojiškas stilius. Jis liko vargšų žmonių ganytoju, balsu tų, kurie neturi balso, veidu tų, kurie neturi veido. Į darbą vykdavo viešuoju transportu ir klausydavo katedroje išpažinčių kaip eilinis kunigas. Kaip vyskupas ir kaip kardinolas niekada nebijojo pasipriešinti institucijoms, kai reikėjo apginti žmogaus orumą. Bet visada pabrėždavo, kad Bažnyčia niekada neturi susikurti didybės iliuzijų.
Šių metų kovo 13-ąją sukako penkeri metai nuo popiežiaus Pranciškaus išrinkimo. Tą dieną 19.06 val. Romos laiku virš Siksto koplyčios pasirodė balti dūmai, simbolizuojantys, kad konklavoje išrinktas naujas Petro įpėdinis. Šv. Petro bazilikos balkone pasirodęs kardinolas protodiakonas Jeanas-Louisas Tauranas aikštėje esantiems 100 tūkstančių žmonių ir visam pasauliui paskelbė naujo pontifiko vardą: Pranciškus.
Popiežių vardai jau daug amžių yra neatsiejami nuo Bažnyčios lyderių tais vardais palikimo. J. M. Bergoglio sprendimas tapti pirmuoju popiežiumi vardu Pranciškus yra laikomas labai reikšmingu. Šis vardas asocijuojasi su šv. Pranciškaus Asyžiečio, XIII amžiuje gyvenusio pranciškonų ordino įkūrėjo ir nusižeminimo simbolio, palikimu. Jis taip pat primena XVI amžiuje gyvenusį Pranciškų Ksaverą, kuris buvo vienas jėzuitų ordino steigėjų. Šis ordinas, kuriam priklauso ir šiandieninis popiežius, garsėja mokslingumu.
Kaip pastebi rašantieji apie popiežių Pranciškų, palankumą šiam moderniam pontifikui išreiškia net ateistai ir kitų religijų atstovai. Paprastiems žmonėms įspūdį daro jo darbininkiška kilmė (jis – italų emigrantų, geležinkelininko ir namų šeimininkės, sūnus). Intelektualams imponuoja jo mokslo titulai: filosofijos ir teologijos mokslų daktaras, disertaciją parašęs vokiečių kalba, apgynęs Vokietijoje. Jaunimą žavi Šventojo Tėvo modernumas (jis turi paskyrą tviteryje ir yra pirmasis istorijoje popiežius, nusifotografavęs mobiliuoju telefonu).
Popiežius Pranciškus imponuoja kuklumu. Prieš tapdamas Šventuoju Tėvu Romoje jis visada apsistodavo mažame arkivyskupijos kambarėlyje, o Buenos Airėse atsisakė limuzino ir vairuotojo, važinėjo metro ir autobusu,
pats gaminosi maistą. Čia ir jo butas buvo asketiškas ir nedidelis. Kuklumą jis išlaikė ir tapęs popiežiumi, net jo pasirinktas vardas Pranciškus reiškia neturtėlį. Vatikane Šventasis Tėvas taip pat negyvena prabangiuose pirmtakų apartamentuose, juos iškeitė į kuklius svečių namus.
Šis pontifikas įsteigė Pasaulinę vargstančiųjų dieną, kuri pirmą kartą švęsta 2017 metų lapkričio 19 dieną. „Vargstančiuosiuose apsireiškia Jėzus, kuris būdamas turtingas tapo vargdieniu. Vargstančiuosiuose, jų silpnume glūdi išganinga jėga, – sakė popiežius Pranciškus Romoje švęsdamas šią dieną, primindamas apaštalo šv. Pauliaus laišką korintiečiams. – O jei pasaulio akyse vargstantieji nedaug verti, būtent jie mums atveria kelią į Dangų, jie – mūsų „pasas“ į rojų. Evangelija mus įpareigoja jais pasirūpinti. Jie yra mūsų tikrasis turtas. Turime jiems ne tik duoti duonos, bet turime su jais taip pat dalytis Dievo Žodžiu, nes pirmiausia jiems jis yra skirtas. Mylėti vargstančiuosius reiškia kovoti su visomis dvasinio ir materialinio skurdo formomis.“
Jau netrukus sveikinsime popiežių Pranciškų Lietuvoje. Vilniuje ir Kaune vyksta mokymai savanoriams, kurių užsiregistravo daug daugiau, negu buvo kviesta. Organizatoriai teigia, kad sektoriuose Vilniaus Katedros aikštėje, kur vyks popiežiaus susitikimas su jaunimu, numatyta 23 tūkstančiai vietų, o Kauno Santakos parko, kur bus aukojamos šv. Mišios, sektoriuose – apie 100 tūkstančių. Ir neužsiregistravusieji turės galimybę pamatyti ir išgirsti Šventąjį Tėvą. Tikimasi, kad šiose erdvėse ir jų prieigose sutilps visi, norintys kartu švęsti vilties ir džiaugsmo šventę.
