Trečiadienio rytą į „Plungės“ redakciją paskambino pasipiktinusi skaitytoja ir pasakė, kad Grumblių kaimo (Paukštakių seniūnija) ūkininko Edvardo Č. gyvuliai, nors kelinta diena jau drimba sniegas, vis dar lauke. Anot moters, ir pašaro jiems ten stinga.
Panašu, kad staiga ir netikėtai (kaip dažniausiai būna) užklupusi žiema galvas sukti priverčia ne tik kelininkus, bet ir laiku savo gyvuliais nepasirūpinusius ūkininkus. Nedelsdami išskubėjome į įvykio vietą. Kartu vykti pakvietėme Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiąjį veterinarijos gydytoją inspektorių Juozą Šedvydį.
Dar pakeliui į Grumblius inspektorius svarstė – neaišku, kokia situacija ten iš tikrųjų. Pasak jo, jei yra kokia nors pašiūrė, kur galvijai gali įeiti pasišildyti, jei turi pakankamai pašaro, tai ne tragedija. Anot J. Šedvydžio, net ir tvartuose laikomus gyvulius retsykiais rekomenduojama išleisti į lauką. „Kaip žmogui, taip ir gyvuliui reikia pajudėti“, – sakė veterinarijos gydytojas. Specialisto duomenimis, šis ūkininkas įregistravęs 18 galvijų.
Ūkininkas Edvardas Č. įsikūręs visai čia pat, seniūnijos kaimynystėje. Dairėmės laisvai vaikščiojančių gyvulių, bet jų nematėme. Nevalytu apsnigtu keliu nuklampojome iki vyriškio trobos – šeimininkas iš netikėtumo neteko amo. Tik kai inspektorius pasakė, kokiu reikalu į jo kiemą užsukome, žmogus šiek tiek atsitokėjo.
Ūkininkas neslėpė dalį galvijų vis dar laikąs lauke, nes prisnigo visai netikėtai. Esą per televiziją visą laiką prognozavo, kad iki naujųjų metų sniego nebus – buvo žadėta penkiolika laipsnių šilumos. O čia mat ėmė ir užsnigo. J. Šedvydis paklausė, ar taip aklai ūkininkas pasitikįs orų prognozėmis. Edvardas Č. patvirtino – taip.
Žinoma, inspektoriui rūpėjo, kokiomis sąlygomis „gyvena“ kiti ūkininko gyvuliai. Šeimininkas nuvedė į tvartą. Ten pasitiko drebantis (nežinia – ar iš baimės, ar iš šalčio) šuo. Tvarte buvo dvi karvės ir keturi veršeliai. Pasak Edvardo Č., lauke yra tik 9 buliai. Norėjome pamatyti lauke laikomus galvijus, tačiau iki jų nusigauti reikalingas traktorius, deja, tokios transporto priemonės neturėjome.
J. Šedvydis panoro pamatyti, kur bus laikomi buliai, nes tvarte vietos jiems tikrai mažoka. Ūkio šeimininkas nuvedė į daržinę, kuri, beje, buvo kiaurai perpučiama vėjo. Tiesa, reikia pripažinti, stogas yra. Veterinarijos gydytojui pasidomėjus, kur laikomi pašarai, Edvardas atsakė, kad nespėjo nei jų iš laukų parsivežti, nei daržinės paremontuoti.
Ūkininkas labai norėjo sužinoti, kas čia „palojo“. Anot jo, jei stirnos miške per žiemą būna, juk ir buliams neturėtų būti baisu. Po tokių Edvardo Č. pamąstymų J. Šedvydis pridūrė: „Gyvulys tuo ir nuskriaustas Dievo, jog yra kažkieno nuosavybė“.
Anot J. Šedvydžio, jei randama pažeidimų, žmogus pirmiausia įspėjamas, duodama laiko ištaisyti trūkumus, bet jei to nepadaroma, – baudžiama. Taigi ir šis atvejis – ne išimtis. Kadangi Edvardas Č. anksčiau niekam niekur neužkliuvo ir tai yra pirmasis jo nusižengimas, buvo leista pasitaisyti.
Kai inspektorius paklausė, kada žada savo galvijus parsivesti iš laukų, ūkininkas ryžtingai atsakė, kad tai padarysiąs dar tą pačią dieną (gruodžio 7 d.). Kadangi žmogus pats sau paskyrė trūkumų pašalinimo laiką, taip ir liko – ketvirtadienį Edvardo Č. gyvuliai jau turėtų būti po stogu. Iš šalies žiūrint, sunku patikėti, kad įmanoma viską padaryti per vieną dieną, na, bet, kaip sakoma, būna šiam pasauly stebuklų.
Atsižvelgiant į nuo ūkininko pasklidusį įtartiną „aromatą“, kilo abejonių, ar jis galės vairuoti traktorių. Vyras atrėžė, kad tai jo reikalas. „O mūsų reikalas – patikrinti, kad pažadas parvesti gyvulius po stogu būtų ištesėtas“, – atkirto veterinarijos gydytojas J. Šedvydis.
Ūkininkas vis tvirtino, kad kaltas sniegas, mat iškrito nieko neįspėjęs. Dar reikia jį ir nukasti, o vyras puse etato dirba seniūnijoje. Sakė naktį kėlęsis net antrą valandą, kad nukastų sniegą.
Pavyko pakalbinti ir Paukštakių seniūną Aurimą Vasiliauską. Anot jo, ši situacija jam žinoma, ūkininką yra auklėjęs, deja, rezultatas toks, koks yra. „Yra žmogui svarbesnių reikalų…“ – mąsliai nutęsė A. Vasiliauskas. Paklaustas, ar realu, jog Edvardo Č. galvijai ketvirtadienį jau bus po stogu, seniūnas labai suabejojo.
Kai važiavome iš Grumblių, J. Šedvydis tvirtino negalįs sakyti, jog ūkininkas visai neprižiūri gyvulių, tik va – nesuspėjo ar nepanoro laiku susitvarkyti…
Artimiausiu metu bus patikrinta, ar ūkininkas įvykdė pažadą.
