Buvusiame Žemaitijos kolegijos bendrabutyje, kuris dabar priklauso Rietavo savivaldybei, pakvipo įkurtuvėmis. Čia įrengti 15 naujų butų jau atvėrė duris būsimiems gyventojams.
„Namai – tai ne rąstai, ne plytos…“ – skambėjo dainos, kuria ketvirtadienį pradėta Savarankiško gyvenimo namų ir socialinių būstų savivaldybėje atidarymo šventė, žodžiai. „Namai – tai erdvė pasislėpti nuo gyvenimo negandų, vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos siekti tikslų“, – tęsė mintį apie namų reikšmę žmogaus gyvenime renginio vedėja Rietavo socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Stončiuvienė.
Kiekvienas statinys, kaip ir žmogus, turi savo likimą. Pastato Plungės g. 18 istoriją susirinkusiesiems priminė buvęs Žemaitijos kolegijos direktorius, vicemeras Jonas Eugenijus Bačinskas: „Tai 1961–1962 m. pastatytas bendrabutis, skirtas Žemės ūkio technikumo mokiniams gyventi. Kurį laiką tai buvo pats aukščiausias statinys Rietavo mieste. Pastatas galėtų papasakoti daug istorijų, ypač iš tų laikų, kai čia buvo merginų bendrabutis, o vaikinai visokiais būdais, laimingai ir nelaimingai pasibaigusiais, mėgino pas jas patekti. Kai bendrabutis Žemaitijos kolegijai tapo nereikalingas, perdavėme jį Savivaldybės žinion. Džiaugiuosi, kad šiandien jis atvers duris naujiems gyventojams. Sėkmės visiems, gyvensiantiems šiame name.“
Meras Antanas Černeckis taip pat turėjo linkėjimų būsimiesiems naujakuriams: „Ne kiekvieną dieną išaušta toks rytas, kai turime kuo pasidalyti. Šiam namui atiteko graži paskirtis – padėti. Padėti bendruomenės nariams, išgyvenantiems sunkesnį gyvenimo tarpsnį ir reikalingiems pagalbos. Penki butai pritaikyti Savarankiško gyvenimo namams. Žmonės, turintys negalią, lengvai pateks į savo būstus, nes tam įrengtas liftas. Vieta patogi – šalia centrinės gatvės, netoli ligoninės, Socialinių paslaugų centro, kurio darbuotojai rūpinsis Savarankiško gyvenimo namų gyventojais. Įgyvendinę šį projektą, įgyvendinome ir savo seną svajonę turėti rezervinį butą, kuriame galėtų prisiglausti gaisro ar kitos nelaimės ištikta šeima. Šiandien turime tam skirtą trijų kambarių butą ir, pasitaikius ekstremaliam atvejui, mums daugiau nereikės ieškoti pagalbos iš kitur. Dėkoju visiems, savo darbu prisidėjusiems prie šio gražaus projekto įgyvendinimo.“
Palinkėjęs gero sugyvenimo ir puikios nuotaikos, Savivaldybės vadovas įteikė raktus būsimiems socialinių būstų gyventojams. Savarankiško gyvenimo namų raktų ryšulėlis perduotas į D. Stončiuvienės rankas.
Atidarymo juostelę perkirpo meras A. Černeckis, seniūnas Petras Lengvenis, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Aužbikavičius ir D. Stončiuvienė.
Dievo palaiminimo naujakuriams ir žmonėms, prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo, prašė Rietavo parapijos klebonas kun. Antanas Gutkauskas. Pašventinęs pastatą dvasininkas pridūrė: „Tegul čia apsigyvena šventieji angelai.“
Baigiantis ceremonijai sulaukta ir senbuvių (pirmo aukšto patalpos nuomojamos įmonėms) sveikinimų.
Vėliau visi atidarymo šventės dalyviai apžiūrėjo per du aukštus išsidėsčiusius butus. Kaip jau minėjome, iš viso jų įrengta 15: dešimt socialinių būstų ir penki Savarankiško gyvenimo namams skirti butai. Keturiuose iš pastarųjų greitai įsikurs negalią turintys žmonės, o viename – laikinai tėvų globos netekę vaikai, kurie iki šiol gyveno Socialinių paslaugų centre.
Vienas iš dešimties socialinių būstų bus rezervinis, kituose tuoj prasidės naujakurių bruzdesys.
ponas Bačinskai,kad jau prisiminei kada statytas bendrabutis,noriu paklausti,ar pameni kad prieš šį pastatą yra stovėjęs ir didysis bolševikas vladimiras iljičius,kaip sakant saviškis,o aš pamenu,pusė to lenino tebuvo ir neilgai išstovėjo,būktai per didelė garbė bažnytkaimiui išsivežė didesni bolševikai už mudu