Prieš savaitę į Trakus suko automobiliai, kuriuose sėdėjo privačių miškų savininkai. Vyko respublikinio konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privataus miško valda 2015“ rezultatų apžvalga. Plungiškio Mindaugo Preibio viena iš valdų užėmė antrąją vietą šalyje.
Pavyzdingai tvarkomi visi M. Preibio miškai, ir tik laiko klausimas, kada panašiai bus įvertintos ir kitos jo valdos.
Antrąją vietą pelnė Smilgiuose (Plungės r.) esanti šio plungiškio 40 hektarų valda. Ji visiškai sutvarkyta pagal savininko norą ir miškininkystės reikalavimus. Dalis pievų ir ganyklų apželdinta, dalis palikta dėl bioįvairovės ir estetinio vaizdo. Želdinta naudojantis Europos Sąjungos parama ir be jos. Įveista beržynų, juodalksnynų, eglynų, maumedynų. Miškuose atliekami visi numatyti kirtimai. Laiku vykdomi ugdomieji kirtimai. Naudojant apsaugos priemones prižiūrimi jaunuolynai.
Komisijos vertintas sklypas įeina į beveik 200 hektarų plotą, kuriame M. Preibys baigia įrengti visą infrastruktūrą: kelius, vandens pralaidas, melioracijos griovius, vandens telkinius.
Turbūt kiekvienas patikins, jog svarbiausia, kad pomėgis sutaptų su darbu.
Paklaustas, nuo ko viskas prasidėjo, susimąstęs M. Preibys ėmė pasakoti:
– Aš tiesiog norėjau tapti miškininku. Ketinau stoti į miškininkystės technikumą, bet atsidūriau Klaipėdos politechnikume, kurį ir baigiau. Atitarnavau sovietinėje armijoje, pasidarbavau pagal profesiją, o paskui viską mečiau – ėmiau su odos gaminiais trankytis po Rusiją ir kalti pinigą. Šeima buvo jauna, visko reikėjo, visko norėjosi kuo greičiau turėti. Nusipirkau ir perstačiau seną namą, bet, ko gero, pirmiau reikėjo uždirbtus pinigus investuoti į verslą. Tuo metu, prieš pat nepriklausomybę, Lietuvą nusiaubė uraganas, privertė medžių. Su talkininkais šokau pjauti užsakovams, užsiėmiau sanitariniais kirtimais. Kaip atėjau į mišką, taip ir likau.
Lietuvoje atsirado pirmieji miškų savininkai. Ir aš pradėjau nuo kelių hektarų miško. Tuoj pat nusipirkau dar ir dar. Kiekvienas nuo šeimos kasdieninio gyvenimo likęs pinigėlis tapo mišku. Dabar šeima gyvena vien iš miško. Man smagu, kai miškas puikus, iššviesintas, sutvarkyti keliai ir gerai atliktos kirtavietės.
Anot Mindaugo, nėra taip paprasta su tais miškais: padarai klaidą, atsiliepia dešimtmečiais. Miškininkystės verslas nėra itin pelningas. Nemažą dalį uždirbtų pinigų turi grąžinti miškui. Jo priežiūra, keliai, sklypų nusausinimas ir daugelis kitų atliekamų darbų kainuoja didelius pinigus.
Miškų savininkai nepatenkinti per dideliu mokesčiu valstybei. Valstybinių miškų naudotojams už juos nereikėjo mokėti. Tas nepagrįstas mokestis jau žlugdo verslą – privačiuose miškuose mažėja kirtimų.
Tačiau šiandien M. Preibys gali didžiuotis, kad jis ne tik be niekieno pagalbos sukūrė verslą, bet dar gražina mūsų kraštą. Įsteigė darbo vietų, įsigijo reikiamos technikos.
Ir tikrai, sėkmės konkurse pagrindas yra tai, kad Mindaugas su didžiausia pagarba žiūri į mišką. Turbūt nėra dienos, kad jame nebūtų, ir nebūtinai savo. Jis – aktyvus medžiotojas, mėgstantis grybauti ar šiaip pavaikščioti po mišką. Jo pomėgiui neabejinga ir žmona Jolanta. Tiesa, vaikai Greta ir Dominykas dar vis kremta mokslus, ir neaišku, ar patrauks tėvo pramintais keliais, ar įsitrauks į miškų verslą.
O Jolanta jau ne kartą sėdėjo medžioklės bokštelyje. Tada Mindaugas būna be šautuvo – tiesiog nori savo žmonelei parodyti žvėris, ateinančius prie bokštelio. Kitą kartą abu su krepšiais patraukia grybauti. Juodu kilę iš kaimo, tai, regis, irgi turėjo įtakos verslo pasirinkimui.
Kaip „Plungei“ sakė Lietuvos miško savininkų asociacijos mūsų rajono skyriaus vadovas Saulius Žebrauskis, plungiškiai miškininkai šalyje atrodo puikiai. Kai kurie miškų turi visoje Lietuvoje. Marijampolės apskrityje trečiąją vietą užėmė Arūnas Uznys. Telšių apskrityje tokią pat vietą laimėjo Vilius Merkys. Klaipėdos apskrityje – kalbintas Plungės skyriaus vadovas S. Žebrauskis.
„Mes galime daug kuo padėti privačių miškų savininkams. Norėčiau, kad kuo daugiau bendrautume. Kartu galime išspręsti atsiradusias problemas“, –
sako jis.
Miškas – grynas oras, ramybė, poilsis, grybai, uogos, medžioklė. Visa tai visuomenėje kasmet vis daugiau vertinama.
