Tarp mano bendraklubių yra vienas puikus medžioklis – Arūnas Garbenčius. Ir ko tik jis neprigalvoja, kad sumedžiotų šerną! Bokštelių jiems tykoti turi daugelyje vietų ir per medžioklę mažiausiai dviejuose pabūna. Neretai, pasisėdėjęs viename, paguldęs šernioką, mauna prie kito – žiūrėk, į medžioklės namelį ir parveža du šernus. Vos ne kasdien žvėrims po vieną kitą saują kukurūzų ar kokio pigesnio skanėsto nuveža, taip šernų ir privilioja.
Tačiau prie vieno bokštelio jam vis nesiseka. Mat šis yra atviroje vietoje. Neretai šernai iš tolo užuodžia ar pamato medžioklį. Tas ketina pasidaryti pylimuką. Girdi, tada bus galima atsigulus prie šernų per pievą prislinkti. Ir sugalvok taip… Jei tikrai Arūnas pasidarys pylimą, be jokios abejonės, prislinks prie šernų.
Anąmet sumanė paguldyti miško stirniną. Tas į palaukę net neišeidavo. Atsargus senis buvo. Žolės priaugusiose tarpumiškėse jį tik retsykiais pavykdavo pamatyti. Arūnas didžiuliu savo traktoriumi miške pravažinėjo progumas. Tada jau buvo geriau matyti – ir stirninas greit baigė savo gyvenimą…
Meistriškai jis sugeba ir bebrus išgaudyti. Turi valų terjerų veislės šunį Bundzių. Nedidelis, bet puikus talkininkas ne tik bebrų medžioklėje, bet ir ieškant peršauto žvėries. Ne vienas mano kolega skanesnį kąsnelį Bundziui duoda už tai, kad surado šerną.
Įdomus žmogus tas mano kolega Arūnas. Kaip jis visur ir suspėja? Čia išsijuosęs miške darbuojasi, čia prie savo sodybos ar kokią techniką dirbtuvėse remontuoja. Ką jau bekalbėti apie medžioklę – turbūt kasdien galėtų šautuvą užsikabinti. Šiemet jam sukako keturiasdešimt. Tokio amžiaus vyras – pačios jėgos, o kvailystės iš galvos jau išlėkusios.
Kartą medžioklėje pasakojo apie vištą. Žvejys tvenkinyje gaudė karosus. Meškerę, kaip dažnai kaime būna, paliko atremtą į daržinės sieną. Rytą žiūri, kad višta slampinėja meškerykotį tampydama – slieką su kabliuku prarijo. Teko vištai galvą nukirsti. Neįvardijo Arūnas, kuriam žvejui taip nutiko, bet nuojauta kužda, kad jam pačiam.
Humoro jam niekad netrūksta. Smagu su juo bendrauti, pakalbėti apie medžioklę. Nepasakysi, kad būtų taurelės mėgėjas, tačiau kartą į bažnyčią atėjo šiek tiek įkaušęs. Na, tai davatkos tik į jį ir žiūrėjo. Ir kitokių smagumų jis iškrečia, nors į gyvenimą žiūri rimtai.
Na, o dėl šio medžioklio meistriškumo klube jau niekas neabejoja. Beveik nėra medžioklės, kad nepasižymėtų. Tikrai – medžiotojas jis neeilinis.
